Nežemiško sekso fetišas

Supervert „Nežemiško sekso fetišas“ (2008)
Išleido: Endendu

Knyga parašyta satyriniu stiliumi, kurioje pasakojama apie seksualinę maniją, pasitelkiant filosofinius apmąstymus.

Kompiuterių programuotojas Merkuris de Sadas yra apsėstas nenormaliu potraukiu nežemiškoms pasaulio būtybėms. Jis trokšta to, kas apskritai Žemėje neegzistuoja.

Knygoje pristatoma nauja sąvoka „egzofilija“, kaip seksualinis iškrypimas. Šalia varijuojama ir „egzofilosofijos“ terminu – tai, apie ką Merkuris de Sadas mąsto, remdamasis Kanto grynuoju protu. Jo paradigma, kad filosofai paviršutiniškai domisi nežemiškomis gyvybės formomis. Jo tikslas – didžiųjų mąstytojų (Loko, Leibnico, Berklio, Voltero, Hiumo, Hėgelio, Šopenhauerio, Poperio ir kt.) veikaluose atrasti naujos filosofijos – t.y. egzofilosofijos, istoriją.

Ateiviai dažniausiai laikomi geriau išsivystę ir protingesni nei žmonės. Tačiau, ar ateiviai teisingesni už žmones? Nežemiška gyvybė natūraliai priskiriama etikai, o dažnai net ir politikai. Ar ateiviai labiau išprotėję nei žmonės? Nežemiškos gyvybės formos bus natūraliai priskiriamos psichologijos sričiai.

Ar ateiviai labiau ištvirkę nei žmonės? Tai nežemiška gyvybė bus siejama su seksualumu. Tačiau, retai nežemiškos gyvybės formų egzistavimas aptariamas svarstant pastarąsias temas.

Dažniausiai ateiviai priskiriami intelektiniams svarstymams. Ir tuomet pradeda aiškėti, kas gi gali būti dar artimiau susiję su protu, jei ne filosofija?

Lig šiol nėra jokio empirinio įrodymo, kad tokia gyvybė egzistuoja. Šis klausimas kol kas tėra vaizduotės produktas. Tačiau, o kas, jei ne filosofija, apima vaizduotės darinių prigimtį?

Jau XII a. prad. šv. Anzelmas skelbė, jog jei Dievas yra tobulas, Jis turi egzistuoti, nes neįmanoma būti tobulam ir neegzistuoti. Ir jei ateiviai pranašesni už žmones, jų egzistavimą garantuoja lygiavertis įrodymas. Ontologiniame Dievo įrodyme galime suprasti, kad Dievo prigimtį suvokti įmanoma. Jis yra visapusiškai didingesnis. Nors Dievo apibūdinimai aprašyti Biblijoje nurodo tik tai, kas Jis nėra, priskiriant Jam žmogiškuosius bruožus.

Išvada: Dievas yra didingiausia, nes žinoma tik tai, kas Jis nėra. O koks yra ateivis? Mes nežinome. Žinome tik tai, kad jis yra ne žmogus. Ir jei žmogus yra pati žemiausia gyvenanti būtybė, tai bet kuris kitas Visatos padaras yra už jį pranašesnis. Ir tai įrodo ši knyga, pasitelkdama savistabos metodą.

Skelbtos ištraukos:
Egzofilosofija, Egzomoralė, Pasakėčia apie svetimumą, Programavimo pratimas, Egzofilosofija ir egzofilija (silogizmuose)