Moterys

„Jagas: (…) Jei moteris graži ir išmintinga, – Grožiu naudotis proto jai nestinga.

Dezdemona: Pagirta neblogai! – O jei kuri protinga, bet iš povyzos bjauri?

Jagas: Jei tu protinga, nors ir nedaili,

Lengvai gerbėją rasti sau gali.

Dezdemona: Kas kartą vis blogyn.

Emilija: O jei graži, bet kvaiša?

Jagas: Jei puskvailė gražuolė pasitaiko, – kvailybė jai padės sulaukti vaiko.

Dezdemona: Visa tai – tušti, nuvalkioti juokai, kuriais linksmina tik kvailius smuklėje. O kokį nelemtą pagyrimą rasi tu negražiai ir drauge paikai moteriai?

Jagas: Gudri gražuolė ir kvailė kuprota šunybėm krėst – vienodai turi proto.

Dezdemona: O, koks baisus neišmanymas! Pačią blogiausiąją tu pagiri labiausiai. Bet kaipgi tu atsilieptum apie tikrai dorą moterį, kurios nuopelnų negalėtų užginčyti net pati nedorybė?

Jagas: Jei moteriškė nebjauri iš veido, bet neišpuikusi, gerklės nelaido, jei pinigą ji pratusi taupyt ir moka savo užgaidas valdyt, jei apmaudo teisingo pagauta, ji lieka abejinga ir šalta, jei pagaliau nėra ji tiek pamišus, kad neatskirtų silkės nuo lašišos, jei garsiai neplepa savų minčių ir šalinas gerbėjų pavydžių, – tokia merga, prašau man patikėti…

Dezdemona: Kam tinka ji?

Jagas: Gimdyt kvailius ir alų pilstinėti.“

[Šekspyras. Raštai II//Otelas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961. P. 44-45]

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code