Kaip Dievas gundė Abraomą (IV ir paskutinioji istorija)

ab

 

„Ir Dievas gundė Abraomą, ir tarė jam: paimk Izaoką, savo vienatinį sūnų, kurį myli, ir eik į Morijos kraštą ir paaukok jį kaip deginamąją auką ten viename kalne, kurį tau nurodysiu.“

Buvo ankstyvas rytas, Abraomo namuose viskas buvo parengta kelionei. Jis atsisveikino su Sara, o Eliezeras – ištikimiausias tarnas – lydėjo jį keliu, kol pasuko grįžti. Abraomas ir Izaokas darniai jojo, kol pasiekė Morijos kalną. Abraomas, ramus ir švelnus, viską parengė aukojimui, tačiau nusigręžęs į šalį jis išsitraukė peilį, Izaokas išvydo, kad kairysis Abraomo kumštis buvo sugniaužtas iš nevilties ir kad per jo kūną nubėgo virpulys – bet Abraomas išsitraukė peilį.

Tuomet jie vėl pasuko namo ir Sara išskubėjo jų pasitikti, bet Izaokas prarado tikėjimą. Pasaulyje apie tai nepasakyta nė žodžio, ir Izaokas niekam nepasakojo, ką buvo matęs, o Abraomas net nenujautė, kad kas nors tai matė.

***

Kai vaikas turi būti atjunkytas, motina laiko po ranka sotesnio maisto, kad vaikas nepražūtų. Laimingas, kas turi sotesnio maisto po ranka!

***

Šitaip ir panašiai apie šį įvykį mąstė vyras. Kiekvieną kartą, kai po kelionės į Morijos kalną grįžęs namo jis susmukdavo iš nuovargio, sukryžiuodavo rankas ir sakydavo: “Niekas nebuvo toks didis kaip Abraomas – kas įstengtų jį suprasti?”

[Kierkegaard S. ard S. Baimė ir drebėjimas. Vilnius: Aidai. 2002. P.11]

Share Button
P.S. DĖMESIO! Jei patiko straipsnis ir spausite nykštį, prašome palaukti, kol pasirodys langas su GALIMYBE patvirtinti, jog tekstas tikrai tikrai patiko. Dėl mums nesuprantamų priežasčių, jau eilę metų šiai svetainei taikomi tokie papildomo patvirtinimo, ribojantys/represiniai mechanizmai. Jei kažką suprantate apie tai daugiau – labai prašome su mumis susisiekti minerva@filosofija.info. AČIŪ!

You may also like...

1 Response

  1. Rokas parašė:

    Pateikiat Abraomo istoriją visiškai iškraipytą. Be to: Jok 1,13 Nė vienas gundomas tenesako: “Esu Dievo gundomas”. Dievas negali būti gundomas blogiu ir pats nieko negundo.
    Po to, kai Abraomas pakluso Dievui ir ėjo aukoti sūnaus, Dievas su juo sudarė sandorą. Visa ši Abraomo pasitikėjimo Dievu istorija yra nuoroda į tai, kas įvyko po 2000 metų, kai Jėzus Kristus, vienatinis Dievo Sūnus, mylimasis Sūnus, toje pačioje vietoje ant pečių nešė kryžių ir pagal Dievo valią darė tai, ką turėjo padaryti.
    Ką domina ši tema, galite paskaityti: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-01-17-sandoros-raktas-i-sventaji-rasta-iv-abraomas-ir-jo-gentis/93759

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code