Keletas pastabų apie kategoriškumą, principus ir ribotą, šablonišką mąstymą

sablon

 

Stiprūs žmogaus įsitikinimai, principai pavojingi, nes riboja mąstymą. Atsiranda mąstymo šabloniškumas. Imama mąstyti nebematant visumos, neįvertinant aplinkybių, sąlygų, atsisakant nuojautos ir atsiveriančių galimybių kurti ir keisti. Tam tikri išankstiniai ar įsigyvenę principai siaurina pasaulio suvokimą, kategoriškumas ir tvarkingas sąvokų „dėstymas į lentynėles“ atima galimybę persvarstyti tų lentynėlių netobulumą ar kitokį mąstomų dalykų paskirstymą į jas, o, galų gale, galbūt ir pačių lentynėlių atsisakymą. Neturint šios galimybės, pasaulio patyrimų vertinimai tampa amžini ir nepajudinami, o tai visiškai nepriimtina žvelgiant iš atvirai mąstančiojo perspektyvos.

Kategoriškas mąstymas tampa šabloniškas (priešingybė – variantiškas), sustabarėjęs (priešingybė – lankstus), lėkštas, paviršutiniškas (priešingybė – gilus), siauras (priešingybė – platus), ribotas ir uždaras (priešingybė – beribis ir atviras), vienakryptis (priešingybė – daugiakryptis) bei vienaplotmis (priešingybė – daugiaplotmis). Kai kuriose gyvenimo srityse tokia mąstymo strategija naudinga, ypač ten, kur reikalingas vienareikšmiškumas, tačiau apskritai įvairiapusiam gyvenimui, daugeliui jo daugiaplotmių situacijų nelabai pritaikoma. O jei pritaikoma, tai gali tapti net ir pavojinga plačiajai visuomenei. Šabloniškai mąstančio žmogaus mintys skursta, vienodėja, nebevyksta minčių ir jų santykių, jų saitų kūryba ir svarstymas, todėl palengva tiesiog nustojama stebėti, rinkti (rinktis), analizuoti, sinkretinti, daryti išvadas, kitaip tariant – mąstyti.

Šabloniškas mąstymas – tarsi sąmoningas gilaus, plataus ir atviro mąstymo atsisakymas apsaugant save nuo daugiaprasmybės, nuo kitokių vertinimų, palenkiant savo mintis savo įsitikinimams. Iš atsargos, iš perdėtos savisaugos atskiriant sau reikiamas mintis nuo realaus pasaulio, nuo jo teikiamų galimybių. Atskiriant save nuo pasaulio.

Prisiminus ir pritaikius vieną įkvepiančių minčių, toks žmogus mato kliūtis, kur kiti regi galimybes. Žmogus, aplink matydamas kliūtis, jomis apsiriboja, todėl tampa savo šablonų įkaitu. Tas, kuris visur mato galimybes, gali pervertinti mintis ir eiti kiaurai bet kokias sienas, nes jis – laisvas.

Kita vertus, visa tai, kas pasakyta, negali būti taikoma visais atvejais, todėl prie tokio šio straipsnelio, kaip lentynėlės, turinio negalima vienareikšmiškai prisirišti ir su juo sutikti, nes tokiu būdu irgi kyla pavojus susikurti tam tikro įsitikinimo šabloną.

– Jinai.

***

Tekstas netaisytas.

Dėkojame FILOSOFIJOS skaitytojai už straipsnį!

Share Button

You may also like...

1 Response

  1. Iev parašė:

    Tai, ką straipsnio autorė įvardijo šabloniškumu, Gisela Labouvie-Vief atranda intrasisteminiame suaugusiojo postformalios kognityvinės raidos lygmenyje. http://kastuvelis.wordpress.com/2012/04/19/esu-vadinasi-mastau-12-2/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code