Medis ir jo aplinka, o taip pat ir mano aplinka, mūsų planeta, galaktika ir visa kita, įskaitant ir triukšmingąją „didžiojo sprogimo“ mitologemą, priklauso natūraliajai nuostatai. Net ir jūs, jūsų jausmai, jūsų bendruomenės būsenų įvairovė, jūsų istorijos, tradicijos, gausios įvaizdžių, išreiškiančių jūsų norus, taip pat priklauso natūraliajai nuostatai. Net ir aš, dvikojis, beplunksnis gyvūnas, jaučiantis ir mąstantis apie savo sąvokas, klausiantis, kaip jos paaiškina visą kosmą, priklauso natūraliajai nuostatai. Ne tik mano, bet ir visų kitų teorijos, aiškinančios mūsų ir viso Kosmo eigą, siūlančios visuotinę ir visa paaiškinančią dievybių išmintį, priklauso natūraliajai nuostatai. Todėl šis suskliaudimas numato, kad visa, ką įvardijome, yra duota kaip natūralus pasaulis; taigi jo egzistencija yra akivaizdi, ir mes tuo visai neabejojame. Tokios natūraliosios nuostatos suskliaudimas reiškia ne jos paneigimą, bet tik susilaikymą nuo jos ir bet kokių joje esančių elementų vartojimo. Visos teorijos, dievybės, visi aiškinimai, išvesti iš šios nuostatos arba jai priklausantys – tiesiog duoti ir yra suskliaudžiami kaip tai, kas trukdo atsiverti patirties fenomenams. Fenomenologinė redukcija yra natūraliosios nuostatos suskliaudimas ir fenomenų atskleidimas, kurių dėka natūralioji nuostata ir joje esanti duotybių įvairovė galėtų pasirodyti taip, kaip ji ir jos yra – be jokių kliūčių.

Ištrauka: Mickūnas. Kosminė sąmonė. Vilnius: VU leidykla. 2017. P. 33,34

Share Button
Share