Vogta pergalė

aleksandras

Vyresnieji Aleksandro draugai, ypač Parmenionas, pamatę, kad lyguma tarp Nifato kalnagūbrio ir Gordijų kalnų nušviesta barbarų kariuominės ugnimis, o nuo jų stovyklos sklinda neaiškus gaudesys, lyg bekraštės jūros ošimas, nustebo dėl tokios priešo gausybės ir ėmė kalbėti, kad įveikti tokią daugybę priešų atviroje kovoje būtų pavojinga ir sunku.

Kai tik Aleksandras baigė aukas, jie atėjo pas jį ir patarė užpulti priešą naktį, kad makedoniečiai tamsoje nematytų to, kas gali kelti didžiausią baimę būsimoj kovoj.

Aleksandras Atsakė garsiais žodžiais: „Pergalės aš nevagiu.“

Plutarchas (1962). Rinktinės biografijos. Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 201 psl.

Share Button
P.S. DĖMESIO! Jei patiko straipsnis ir spausite nykštį, prašome palaukti, kol pasirodys langas su GALIMYBE patvirtinti, jog tekstas tikrai tikrai patiko. Dėl mums nesuprantamų priežasčių, jau eilę metų šiai svetainei taikomi tokie papildomo patvirtinimo, ribojantys/represiniai mechanizmai. Jei kažką suprantate apie tai daugiau – labai prašome su mumis susisiekti minerva@filosofija.info. AČIŪ!

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code