Identializmas kaip aukščiausioji dualizmo stadija (III dalis)

dzin

Kadras iš filmo „Generation «П» (2011)

Bendražygiai! Šiuolaikinio žmogaus padėtis ne šiaip apgailėtina – ji, galima sakyti, neegzistuoja, nes žmogaus beveik nėra. Neegzistuoja nieko, į ką galėtum parodyti ir pasakyti: „Štai čia ir yra Homo Zapiens“. HZ – tai tiesiog likutis mirusios dvasios liuminoforo švytėjimo; tai filmas apie kito filmo filmavimą, parodys per televiziją tuščiuose namuose.

Kyla dėsningas klausimas: kodėl šiuolaikinis žmogus atsidūrė tokioje situacijoje? Kas bando pakeisti ir taip jau pasiklydusį Homo sapiens į kubinį metrą HZ būklės tuštumos?

Atsakymas, savaime suprantamas, aiškus – niekas. Bet neužsisklęskime šitame tragiškame situacijos absurdiškume. Norėdami išsamiau ją suprasti, prisiminkim, jog svarbiausia televizijos egzistavimo priežastis yra jos reklaminė funkcija, susieta su pinigų judėjimu. Todėl mums teks panagrinėti vieną žmogaus minties kryptį, vadinamą ekonomika.

Ekonomika vadinamas pseudomokslas, tiriantis iliuzinius pirmos ir antros rūšies subjektų santykius, priklausančius nuo jų įsivaizduojamo pralobimo haliucinacinio proceso.

Tos disciplinos požiūriu kiekvienas žmogus yra ląstelė organizmo, kurį senovės ekonomistai vadino mamona. Visiško ir neatšaukiamo išsilaisvinimo fronto mokymo vadovėliuose ją vadino tiesiog ORANUS (mūsiškai – burnašiknė). Tai labiau atitinka jos realią prigimtį ir nepalieka vietos mistinėms spekuliacijoms. Kiekviena toji ląstelė – tai yra žmogus, vertinamas ekonomikos požiūriu, – turi savotišką socialinę psichinę membraną, pro kurią perleidžiami pinigai (oranuso organizme atliekantys kraujo arba limfos vaidmenį) vidun ir išorėn. Ekonomikos požiūriu kiekvienos mamonos ląstelės uždavinys – kuo daugiau pinigų praleisti pro membraną vidun ir kuo mažiau išleisti išorėn.

Bet oranuso, kaip visumos, egzistencijos imperatyvas reikalauja jo ląstelinę struktūrą plauti nuolat didėjančiu pinigų srautu. Todėl oranusas savo evoliucijos procese (o jis dabar maždaug moliusko išsivystymo lygio) puoselėja kažką panašaus į paprasčiausią nervų sistemą, vadinamąją „media“, kurios pagrindas yra televizija. Toji nervų sistyema siuntinėja po jo virtualų organizmą nervinio poveikio sroves, kurios valdo ląstelių monadų veiklą.

Egzistuoja trys poveikio būdai. Jie vadinami oraliniu, analiniu ir išstumiamuoju vau impulsais (iš komercinio ištiktuko „wow!“).

Oralinis vau impulsas verčia ląstelę ryti pinigus, kad panaikintų kančias, kylančias iš konflikto tarp savo įvaizdžio ir idealaus, reklamos kuriamo „super aš“ įvaizdžio. Pabrėžiam, kad reikalo esmė ne daiktai, kuriuos galima nusipirkti už pinigus ir įgyvendinti tą idealųjį „aš“ – esmė slypi pačiuose piniguose. Iš tikrųjų daug milijonierių vilki skarmalais ir važinėja pigiomis mašinomis – bet kad galėtum sau tai leisti, turi būti milijonierius. Elgeta tokioje situacijoje išgyventų baisias kognityvinio disonanso kančias, todėl daugelis nepasiturinčių žmonių stengiasi brangiai ir gražiai dabintis už paskutinius pinigus.

Analinis vau impulsas verčia ląstelę išskirti pinigus ir jausti pasitenkinimą aukščiau išvardytiems dalykams sutapus.

Kadangi du aprašyti procesai – pinigų rijimas ir jų išskyrimas – vienas kitam prieštarauja, analinis vau impulsas veikia slapta forma, ir žmogus rimtai mano, kad malonumas siejasi ne su pačiu pinigų leidimo aktu, o su vienu ar kitu daiktu, kurį įsigijai. Nors akivaizdu, kad laikrodis už penkiasdešimt tūkstančių dolerių kaip fizinis objektas negali suteikti žmogui daugiau malonumo negu laikrodis už penkiasdešimt – visas reikalas pinigų suma.

Oralinis ira analinis vau impulsai taip pavadinti pagal analogiją su sfinkterio funkcija, nors tiksliau būtų juos tapatinti su įkvėpimu ir iškvėpimu: jausmas, kurį sukelia, panašus į tam tikrą psichinį dusinimą arba atvirkščiai – hiperventiliaciją. Didžiausio intensyvumo oralinis ir analinis susijaudinimas pasiekiamas prie kazino lošimo stalų arba spekuliacijų fondų biržoje metu, nors vau stimuliacijos būdų gali būti įvairių.

Išstumiamasis impulsas slopina ir išstumia iš žmogaus sąmonės visus psichinius procesus, kurie gali sukliudyti visiškam susitapatinimui su oranuso ląstele. Jis atsiranda, kai psichiniame dirgiklyje visiškai nelieka oralinių ir analinių komponentų. Išstumiamas impulsas – tai generuojami specialaus siųstuvo triukšminiai trukdžiai, užgožiantys nepageidaujamos radijo stoties laidą. Jo veikimas puikiai nusakytas priežodžiuose „Money talks, bullshit walks“ ir „If you are so clever show me your money“. Be to poveikio oranusas mnegalėtų priversti žmonių atlikti savo, kaip ląstelių, vaidmens. Veikiant išstumiamajam impulsui, kuris blokuoja visus subtilius, tiesiogiai nesusijusius su pinigų judėjimu psichinius procesus, pasaulis pamažėle priimamas tik kaip oranuso įsikūnijinimas. Rezultatas bauginamas. Štai kaip aprašo savo regėjimus vienas Londono nekilnojamojo turto biržos brokeris: „Pasaulis – tai vieta, kur biznis sutinka pinigus“.

[Pelevin V. Generation P. Kaunas: Jotema. 2006. P.85 – 87]

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code