Jūsų ateities draugė

lele

Surų būna visokių visokiausių  – pradedant raudonų dažų pripiltomis guminėmis lėlėmis, kuriomis naudojasi deviantai sadistai ir orkų kaganai (…), ir baigiant tokiais tobulais stebuklais kaip mano Kaja – „autonominė biosintetinė „I premium“ klasės mašina“ – taip išdidžiai ji pavadinta naudojimosi instrukcijoje. (…) Įsigyti tokį modelį kaip mano Kaja gali tik nedaugelis mūsų ankšto nediduko pasaulio gyventojų.

Kas jos viduje, aš nežinau.

Na, iki tam tikros ribos žinau, ir netgi labai gerai, bet nenorėčiau nusiristi į nešvankybes. Turėjau omenyje, kad nelabai įsivaizduoju, kaip funkcionuoja jos elektroninis ir mechaninis įdaras. Netgi dorai nežinau, kaip visa tai atrodo, nors apytikrį supratimą turiu, prieš kelerius metus vienas pamišėlis supjaustė tokios pat klasės surą dalimis, ir viena kita nuotrauka atsitiktinai pasiekė mano manitu. (…)

Aš nežinau, kaip veikia ši atominė baterija ir sintetinė jos kūno biologija. Žinau tik tiek, kad kūniškuoju požiūriu jos neįmanoma atskirti nuo jaunos, idealiai sveikos ir ką tik išsimaudžiusios žmogiškos būtybės. Ji turi net elektroninį biolauko simuliatorių.

Fiziškai ji bevik niekuo nėra už mus pranašesnė – negali nei labia greitai bėgti, nei atlikti akrobatinių triukų (nors su liūdesiu pipažįstu: mane, nutukėlį, ir šiuo požiūriu lenkia šimtu taškų.) Ji – naminė būtybė, sukonstruota ramiai judėti patalpoje. Užtat vaikščioti, gestikuliuoti ir atlikti visokius smulkius ūkio darbelius ji geba nė kiek ne prasčiau negu žmogus.

Ji kvėpuoja, tiksliau – dedasi kvėpuojanti. Bet oras be perstojo įeina į jos kūną ir išeina, irk alba ji visai kaip mes.

Iš esmės jai nereikia nieko, net remonto – jeigu pažeisi švelnią jos odą, žaizda neilgai trukus užgis pati. Instrukcijoje liepiama duoti jai tik vandens ir dvi tris eksploatacines tablets per metus (tai kažkokie plastiko rutuliukai, iš pažiūros panašūs į vitaminus). Sura gali praryti jų ir kur kas daugiau, jeigu norite, kad jai, tarkime, užaugtų ilgesni plaukai arba taptų apkūnesne.

Galima apsieiti ir be eksploatacinių tablečių – maitinti ją presuotu žuvyčių pašaru arba bet kokiu organiniu koncetratu, ir vidinė jos struktūra pati atsirinks reikalingas medžiagas. O blogiausių atveju ji galėtų apsieiti ir be maisto – net jeigu išplėštum gabalėlį jos kūno, jis vis tiek įstengtų atgauti buvusią formą. Vargšelė tiesiog taptų keliais gramais lengvesnė. (…)

Kai perkate tokios klasės surą, nemažai laiko tenka praleisti su someljė komanda aptariant visas intymiausias būsimojo produkto detales. Jūs priekabiai tyrinėjate kiekvieną kvadratinį kūno centimetrą –su juo teks gyventi likusį gyvenimą. Aptariami net tokie niuansai, apie kuriuos nekalbama su pačiais artimiausiais žmonėmis. Akys, nosis, smakras, skruostikaulių linija, spenelio forma, bamba ir viskas, kas žemiau, – kiekviena smulkmena atima valandų valandas, kartais net dienas. Tačiau detalės šlifuojamos jau derinimo etapu, ir jos surai nėra esminės.

Esmė – tas nusiaubiantis smūgis į sąmonę, kurį gaunate kaskart, kai sulaikote ties ja žvilgsnį. (…)

Žiūrint į žmogaus patelę grynai ciniškai – o surų gamintojai žiūri tik taip, – ji tėra biologinė mašina, kurią sąlygiškai galima suskirstyti į du blokus – informacinį ir reprodukcinį. (…)

Informacinis blokas: tai visuma signalų, kuriuos moteris siunčia į erdvę, siekdama atlikti (arba priešingai, kupiūruoti) reprodukcinę funkciją. Tiksliau, ji tariasi siunčianti tuos signalus pati, bet iš tikrųjų devyniasdešimt procentų darbo už ją atlieka gamta, kuriai į šią konkrečią patelę nuoširdžiai nusispjaut. Ir čia glūdi pagrindinis amžino moterų sielvarto šaltinis. (…)

Informaciniai signalai, kurie turi parengti reprodukciją, pasiekia visus šešis jutimo organus. Čia veikia ir kvapai, ir prisilietimai, ir svetimų lūpų skonis, ir žodžių skambesys, ir tų žodžių sukeliamos mintys – bet svarbiausias kanalas, žinoma, yra rega.

Moksliniu požiūriu moters grožis – ne kas kita, tik informacijos apie genomą ir reprodukcinę gebą suma, kurią smegenys išanalizuoja per sekundės dalį: po pirmo žvilgsnio vyras supranta, patinka jam moteris ar ne. ir jeigu patinka, šis jausmas sukyla iškart, nes po penkių minučių vyrą gali nudobti žvėris, o gamta rizikuoti nenori. (…)

Surų kūrėjai naudojasi šiuo informaciniu biologiniu mechanizmu. Pirmiausia jie paima jūsų DNR mėginį. O tada apskaičiuoja tokį moters grožio tipą, kuris bus visiškai kongenialus jūsų genomui. (…)

Toks grožis, žinoma, stulbina – jo poveikį reikia patirti pačiam. jums lieka tik pasirinkti virtual išrinktosios amžių ir nugludinti smulkias detales. (…)

Sura – ne vien jums geriausiai tinkančio pavidalo lovos manekenas. Ji kalba. Ir ne šiaip taria žodžius, o visavertiškai su jumis bendrauja. Jos elgesį galima keisti plačiu diapazonu (…).

[Pelevin V. SNUFF. UTOPIJA. Vilnius: Kitos knygos. 2013. P. 53 – 58]

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code