Platonas

Atėnietis Platonas gyveno 80 metų, nuo 427 iki 347 m. buvo kilęs iš garsios šeimos, motinos prosenelis buvo Solonas, tėvas priklausė Kodrų giminei. Aukštos kultūros namuose buvo rimtai rūpinamasi auklėjimu. Jaunuolį, kurio tikrasis vardas buvo Aristoklis, gimnastikos mokytojas pavadino „Platonu“ dėl jo plačių pečių. Šeimos nesukūrė; tikroji jo šeima buvo Akademija. Gyveno prie mokyklos apsuptas mokinių. Sokratas įkvėpė Platono logiką ir etiką. Platonas gerai išmanė matematiką, buvo entuziastingas pitagorininkų šalininkas.

Jam būtis yra amžinos ir nesunaikinamos idėjos. Tik idėjos būna, o apie daiktus daugiausia galima pasakyti – tampa. Daiktai yra tik laikinos apraiškos. Esame, kaip pasakoja Platonas, panašūs į nuo gimimo įkalintus žmones, niekada nemačiusius šviesos, oloje prikaustytus veidais į galinę sieną ir galinčius matyti tik šešėlius to, kas dedasi išorėje. Mes tiesiogiai matome tik daiktus, o šie yra idėjų šešėliai. Grandinės – jutimai, kūnai – materialūs daiktai, šešėliai. Idėjų pasaulis (anapus) yra tikroji būtis. Jis pirminis, daiktai – antriniai. Idėja – daikto priežastis, ji nekintanti ir amžina. Materija – idėjos priešingybė, ji kintanti. Mūsų pojūčiai negali duoti tikro vaizdo. žmogus = kūnas (materialus) + siela (nuolat buvo ir yra). Siela nemiršta, po žmogaus mirties atsiduria idėjų pasaulyje. Paskui vėl atgimsta kitame žmogaus kūne, ar medžiu, ar kokiu kitu pavidalu.

Pažinimas, tai prisiminimas. Žmogaus tikslas prisiminti, ką matė idėjų pasaulyje, ką jau žinojo. Protas – dvasios vedlys. Žinojimas – įgimtas, išmokstama tai ką jau žinojome. Žinojimas – prisiminimas.

Labiausiai Platonui rūpėjo tobula valstybė ir jos valdymas. Pasak jo, individą sudaro trys komponentai – troškimai, valia ir protas; pastarasis turėtų visada imti viršų. Lygiai taip ir valstybė esanti trilypė, ir jos uždaviniai: pamatas – mityba ir gamyba, paskui – išorės gynyba ir pagaliau – protingas vadovavimas. Tam, kad valstybės valdžia atitektų išmintingiausiems, esanti reikalinga jų atranka, o jos sąlyga – vienoda galimybė visiems vaikams gauti išsilavinimą. Tada ateitų laikas, kai karaliais taptų filosofai: jie turėtų ir valdžią, ir išminties.