Elifonsas Džindžeris Sylaba Bakneris: Proto Nereikalingumo teorema

Iš praktikos žinome, kad kvailiams labiausiai sekasi gyventi. Neabejotinas faktas, kad kvailiai visad jaučiasi laimingiausi. Į valdžią visuomet prasibrauna daugiausia kvailiai. Ergo, kvailybė – labai teigiamas dalykas <…> O dabar patyrinėkim protinguosius. 

Į valdžią jie nesibrauna, nes tai jiems neįdomu ir net šlykštu. Jie tik dūsauja, kad valdžia yra ne tokia, kokia turėtų būti, nes joje vieni kvailiai. Jie apskritai išvien dūsauja, nes yra nelaimingi. Kodėl? Todėl, kad protauja. Jiems visąlaik nesiseka, nes stengiasi viską daryti itin protingai. Numatyti visus variantus, atnešti visiems daugiausia naudos ir taip toliau. Jie tolydžio užsimoja pasiekti neįmanomą. Taip ir nugyvena gyvenimą, dūsaudami ir kolekcionuodami nesėkmes. Protas žmogui tik trukdo ir kelia nemalonumus <…> Protas žmogui nereikalingas ir net kenksmingas.

Natūrali ir sveika žmogaus būsena yra kvailybė. O protas yra žiauri, begal sunkiai pagydoma liga. Kaip raupsai, kaip vėžys, kaip sifilis. Žinoma, negalima smerkti žmogaus už tai, kad jis serga. Jį reikia užjausti, jo reikia gailėtis. Jis nelaimingas, jį graužia nelemtieji proto ligos virusai. Jį reikia gydyti. Sukurta nemažai šios ligos gydymo metodų…

Ištrauka: Ričiardas Gavelis (2015) „Vilniaus džiazas“. Vilnius: Tyto alba. 188–189 psl.
Iliustracija: Mikael Kristenson / Unsplash