Category: Šliogeris, Arvydas

0

Būties ir nebūties priešstata

Už tų dviejų vienas kitam prieštaraujančių ir net vienas kitą neigiančių transcendencijos vaizdinių slypi dvi filosofinės orientacijos. Negana to, galėtume pridurti, kad už jų slypi dvi pamatinės žmogaus orientacijos šiame pasaulyje; vieną iš jų...

Share Button
0

Du požiūriai į filosofijos istoriją

Pirmąjį požiūrį, grindžiamą istoristine filosofijos samprata, galėtume pavadinti moksliniu arba tiriamuoju. Tyrinėjimo tikslai gali būti įvairūs: paaiškinti, ką mąstė vienas ar kitas praeities filosofas, atskleisti vienos ar kitos filosofijos atsiradimo priežastis, nulėmusias kalbinę išraišką...

Share Button
Erdvės ir laiko vaizdinių mįslingumas (II dalis) 0

Erdvės ir laiko vaizdinių mįslingumas (II dalis)

Visi mūsų kalendoriai, kuriais buvo ir yra „gaudomas“ laikas, pagrįsti dangaus šviesulių judėjimu erdvėje. Net laiko abstrakcijose išlieka tas jo erdviškumo aidas. Kalbėdami apie praeitį, visada ją įsivaizduojame arba įvaizdiname, vadinasi, nebesantį laiką susiejame...

Share Button
Erdvės ir laiko vaizdinių mįslingumas (I dalis) 0

Erdvės ir laiko vaizdinių mįslingumas (I dalis)

Žmogaus pasaulyje nėra nieko kasdieniškesnio ir nieko įprastesnio už erdvę ir laiką. Kasdienybėje, kurioje mes nuolat sukiojamės, erdvė ir laikas nuolat «painiojasi po kojomis» ir tvarko žmogaus gyvenimą nuo pradžios iki pabaigos, tarsi tai...

Share Button
0

Mąstymo vaidmuo

Apakimas yra tik negatyvioji blyksnio pusė, tik pirmasis žingsnis į filosofiją. Jis padeda suvokti kasdienio pasaulio netikrumą, bet neatsveria tikrosios būties. Todėl kad išties regėtu pačių daiktų būtį ir visiškai įeitum į filosofinę būseną,...

Share Button
0

Įėjimo į filosofijos erdvę kaina

O kaipgi atsiranda filosofinė būsena? „Dabar, – pasakiau, – pažiūrėk, kas būtų, jeigu juos išlaisvintų iš grandinių ir pagydytų nuo tos beprotybės, jeigu viskas vyktų natūraliai? Jei vienas iš jų būtų išlaisvintas ir priverstas...

Share Button
Meilė 0

Meilė

Meilės didžiulę svarbą mirtingajam ir jo santykiui su Dievu bei pasauliu yra nusakęs dar apaštalas Paulius. Jo himnas meilei yra toks gražus ir iškalbingas, kad sunku susilaikyti jo nepacitavus: “Jei kalbėčiau žmonių ir angelų...

Share Button
Malda 0

Malda

Malda Malda parodo žmogaus, nublokšto į savo neatšaukiamą baigtinumą, ribas. Jis išreiškia žmogaus nuolankumą absoliučios transcendencijos akivaizdoje. Melsdamasis žmogus prašo Dievo malonės, kad jam būtų duota, atverta, leista tai, ko jis negali padaryti savo...

Share Button
Kančia 0

Kančia

Kančia tiesiogiai parodo žmogui jo ribas bylodama, kad tiek pasaulyje, tiek pačiame žmoguje esama kažko, kas nepaklūsta nei jo protui, nei valiai, nei veiksmui. Tai būsena, kurios neįmanoma savavališkai įveikti ar reguliuoti savo noru....

Share Button
0

Blyksnis ir prasmė

Blyksnis gali atvesti į filosofinę būseną, į mąstantį atvirumą pasauliui, vadinasi, į akylesnį, daiktų esmę ir tiesą atskleidžiantį regėjimą. Tačiau blyksnis iš pradžių apakina ir bloškia žmogų į tuštumą. O į tą tuštumą gali...

Share Button
0

Transcendencijos tyla

Arvydas Šliogeris „Transcendencijos tyla“ (2011) Leidykla: Margi raštai Žmogus gimdamas atsineša savo užduotis gyvenime. Tėvai suteikia jam vardą. Taip ir su knyga. Knyga yra rašytojo kūdikis. Jos pavadinimas – ženklas, žanrinė nuoroda. Transcendencijos tyla....

Share Button
0

Apie netikrumą

Trečiasis filosofijos šaltinis – netikrumas, tapęs naujųjų amžių racionalistinės filosofijos pamatu. Iš netikrumo būsenos išaugo didžiausių naujųjų amžių mąstytojų Descartes‘o ir Kanto filosofija. Netikrumas atveria tolstančią tiek juslinio, tiek antjuslinio pasaulio būtį. Netikrumo būsenoje...

Share Button
Apie baimę 0

Apie baimę

Filosofijos šaltiniu baimę laikė didieji moderniosios epochos mąstytojai Kierkegaard‘as, Nietzsche ir Heideggeris. Baimę sukelia ne kokie nors konkretūs grėsmingi dalykai, ne pasaulio įvykiai, net ne mirtis ar pralaimėjimo galimybė, ne kasdienybės rūpestis ar nerimas....

Share Button
Filosofinė būsena ir jausmai 0

Filosofinė būsena ir jausmai

„Filosofija kyla iš jausmų,“ – klaidingas teiginys. „Jausmo“ terminas čia visai netinka. Griežtai kalbant, turime manyti priešingai: kaip tik jausmai negali tapti filosofijos šaltiniu, nes jie yra ne kas kita, kaip žmogaus būsenos kasdienybėje....

Share Button
0

Kristaus misija

Tačiau kaipgi Dievas praneša žmogui apie tą neperžengiamą ribą? Juk jeigu Dievas yra visai kas kita negu žmogus, kaip įmanomas dialogas tarp žmogaus ir to Visiškai Kito? Jei Dievas būtų tik mąstomas arba pasiekiamas...

Share Button
0

Krikščionybės filosofija

Pagrindinė krikščionybės mintis yra labai paprasta: žmogus nėra Dievas ir negali būti Dievas, nors savuoju antgamtiškumu jis yra Dievo paveikslas, ir iš visų gyvų būtybių tik jis vienas gali atsiverti Dievui kaip absoliučiai transcendencijai....

Share Button
1

Kur galima tiesa?

Kur tiesos vieta ir kur galima tikėtis „surasti“ tiesą? Pirminis impulsas skatina manyti, kad tiesa yra anapus žmogaus, pačiuose daiktuose. Ieškodamas tiesos, žmogus savo žvilgsnį pirmiausia nukreipia išorėn, į pačius daiktus, į pasaulį, į...

Share Button
0

Kodėl galima tiesa?

Tiesa galima todėl, kad būtinas tiesos klausimas. Ji galima todėl, kad egzistuoja būtybė, negalinti neklausti apie tiesą vien dėl to, kad ji apskritai negali neklausti. Kokia būtybė negali neklausti? Tik tokia, kuri ko nors...

Share Button
0

Tiesos klausimo ypatumai

Tiesos klausimas filosofijoje gali būti pavadintas visų klausimų klausimu jau vien todėl, kad kiekvienas klausimas yra pastanga priartėti prie tiesos, o geriausiu atveju – ją pasiekti ir būti joje. Būti žmogumi arba būti žmogiškai...

Share Button