Cognosce te ipsum
Tikrove, ir ką graikų filosofai vadina Arkhe, pirmuoju pradu, ne tik ankstesniu už kalbą, bet savaip įgalinančiu netgi pačios kalbos duotį, pirmesnę už kalbos ženkliškumą, reikšmiškumą, prasmiškumą ar signifikacinę galią, todėl netgi pačioje kalboje...
2013 m. gegužės 14 d. Europos humanitarinio universiteto draugija Agora Baltica ir Lietuvos fenomenologų asociacija pasikvietė žinomą vokiečių filosofą-fenomenologą profesorių Bernhard’ą Waldenfels’ą kuris pristatė fenomenologinį požiūrį apie normalumo ir normatyvumo socialinius, politinius ir kultūrinius...
Pranešimą skaito doc. dr. Aldis Gedutis. Lietuvos filosofų draugijos mokslinė konferencija „FILOSOFIJA: TEORIJA IR TAIKYMAI”, 2013 m. gegužės 10 d., Vilnius. Kalbos Mind the Gap: SHM vertinimo teorijos ir praktikos santrauka. Daugiau apie visą...
Valdovui – Meilei pirmiausia rūpi giminės pratęsimas; jam svarbu darnūs vyro ir moters santykiai, kurie duotų kuo šauniausius palikuonis. Jie šaiposi iš mūsų, kad mes taip uoliai stengiamės pagerinti šunų ir arklių veisles, bet...
Pranešimą skaito doc. dr. Skirmantas Jankauskas. Lietuvos filosofų draugijos mokslinė konferencija „FILOSOFIJA: TEORIJA IR TAIKYMAI”, 2013 m. gegužės 10 d., Vilnius. Kalbos Dalykinės filosofijos: filosofavimo imitacija? santrauka. Daugiau apie visą renginį čia: filosofija.vu.lt
Doc. dr. Naglis Kardelis (VU) skaito pranešimą Lietuvos filosofų draugijos surengtoje mokslinėje konferencijoje „FILOSOFIJA: TEORIJA IR TAIKYMAI“, 2013 m. gegužės 10 d., Vilnius. Kalbos Antikos filosofija kaip teorijos praktikavimas ir praktikos teorija santrauka. Daugiau...
Pranešimą skaito filosofijos mokslų daktarė Audronė Žukauskaitė (LKTI). Lietuvos filosofų draugijos mokslinė konferencija „FILOSOFIJA: TEORIJA IR TAIKYMAI”, 2013 m. gegužės 10 d., Vilnius. Kalbos Nuo biopolitikos prie biofilosofijos santrauka. Daugiau apie visą renginį čia:...
Prof. dr. Dalius Jonkus (VDU) skaito pranešimą Lietuvos filosofų draugijos surengtoje mokslinėje konferencijoje „FILOSOFIJA: TEORIJA IR TAIKYMAI“, 2013 m. gegužės 10 d., Vilnius. Kalbos Fenomenologija ir psichoanalizė: Fenomenologinė pirmo asmens perspektyva ir jos taikymas...
Doc. dr. Mintautas Gutauskas (VU) skaito pranešimą Lietuvos filosofų draugijos surengtoje mokslinėje konferencijoje „FILOSOFIJA: TEORIJA IR TAIKYMAI“, 2013 m. gegužės 10 d., Vilnius. Kalbos Cinizmo fenomenas: fenomenologinė prieiga santrauka. Daugiau apie visą renginį čia: filosofija.vu.lt
Edita Budrytė (LEU) skaito pranešimą Lietuvos filosofų draugijos surengtoje mokslinėje konferencijoje „FILOSOFIJA: TEORIJA IR TAIKYMAI“, 2013 m. gegužės 10 d., Vilnius. Kalbos Filosofinis žvilgsnis į meno kūrinio interpretacijų vertinimo problemas santrauka. Daugiau apie visą...
Filosofijos profesorius Albinas Plėšnys (VU) skaito pranešimą Lietuvos filosofų draugijos surengtoje mokslinėje konferencijoje „FILOSOFIJA: TEORIJA IR TAIKYMAI”, 2013 m. gegužės 10 d., Vilnius. Kalbos Pilietinė laisvė: sampratos raida ir lūkesčiai santrauka. Daugiau apie visą...
Iliuzija yra fundamentali mūsų gyvenimo kategorija, ir tai kažkiek panašu į felix culpa paradoksą. Galbūt iš tikrųjų „neautentiškumas“ ar „nuopolis“, kaip savotiška „egzistencinė apibrėžtis“, yra nuolatinis mūsų gyvenimo komponentas, kurio niekybei įslaptinti reikia nuogybę...
Filosofijos profesoriaus V. Radžvilo kalba Visuomeninio Diskusijų Forumo III susitikimo metu 2011-02-22 „Nesvarbu, kad Lietuva išvažiuojančių studentų skaičiumi lenktyniauja su tokiomis mažomis valstybėlėmis kaip Kinija. Vistiek įrodinėjama, kad emigracijos mąstai išpučiami.” „Lietuvos universitetų laukia...
Interviu su žinomu filosofijos profesoriumi bei Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu Vytautu Radžvilu.
Valdžios pareigūnai – visi jie yra kartu ir kunigai – ir išmintingi mokytojai gali tapti giminės pratęsėjais tik tuo atveju, jei daugelį dienų laikysis tam tikrų reikalavimų. Juk nuo įtempto protinio darbo išsenka jų...
Tas, kurs užsiima tik viena mokslo šaka, nenusimano kaip reikiant nei joje, nei kitose. Taigi tas, kuris tinka tik vienai mokslo šakai ir semiasi žinių iš knygų, yra nemokša ir slunkius. Bet taip neatsitinka...
Ištrauka iš kino filmo: „Aš noriu tau kai ką pasakyti. Valandoje yra 2600 sekundžių, paroje apie keli šimtai tūkstančių sekundžių. Gyvename vidutiniškai du su puse milijardo sekundžių. Mes su tavimi pažįstami apie mėnesį, jei...
Jie pripažįsta du metafizinius pradus: būtį, tai yra aukščiausiąjį Dievą, ir nebūtį, kuri yra būties nebuvimas ir bet kokio fizinio reiškinio tapsmo riba; juk neatsiranda tai, kas jau yra, ir tai, kas atsiranda,...
Mano, kaip kvailybės, įsitikinimu, juo laimingesnis yra tas, kas juo daugiau ir įvairiau bepročiauja, kad tik jis būtų apimtas tos rūšies beprotybės, kuri yra būdinga man ir kuri pasitaiko taip dažnai, jog tarp...
Esencija – daikto esmė; egzistencija – jo būtis. ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….. ………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
Ir dar štai ką… bet, dievai nemirtingieji! Ar kalbėti man toliau, arba jau dabar nutilti? Bet kodėl nutilti, kada mano žodžiai – tikriausia teisybė! Tiktai tokiam svarbiam reikalui, galbūt, ne pro šalį būtų...
Gintauto Mažeikio pažintinis pranešimas, skaitytas Ugdymo plėtotės centro projekto „Kūrybingumo plėtra Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pritaikant ir įdiegiant kūrybinių partnerysčių modelį” renginyje „Forumas kūrybingumui ugdyti”, 2012 m. birželio 6 d., Vilniuje. Pristatyme kalbama apie...
Įdomu, kad kaip tik dėl juslinio patyrimo svarbos naujųjų amžių filosofijoje įsiliepsnojo karčiausias ginčas, ataidintis iki pat mūsų dienų. Vieni filosofai, vadinamieji racionalistai (siaurąja prasme) – Descartes‘as, Spinoza, Leibnizas, – teigė, kad visas pažinimas...
Platonas (428/427-348/347 m. pr. Kr.) – Sokrato mokinys. Jo filosofijoje Vakarų metafizika pirmą kartą pasirodo užbaigtu, galima sakyti, išties klasikiniu pavidalu. Platonas stengiasi įveikti jonėnų materialiosios ir italikų formaliosios metafizikos kraštutinumus, sukurdamas labai gyvą...
Tautologija – (gr. tautologeo – kartoju, kas pasakyta) Teiginys, kuris visada būtinai teisingas, nes jo teisingumą lemia pati teiginio struktūra. Toks teiginys nieko nepasako apie pasaulį, nes nėra empirinis. Pavyzdžiui: Bus arba nebus lietaus.
Antikoje vyrauja filosofijos ir literatūros perskyra. Ryškiausios figūros – Sokratas ir Platonas. Logikos prioritetas prieš kūrybą. Aristofano parašytoje komedijoje „Debesys“ išjuokiamas filosofas Sokratas, kaip vaikščiojantis oru ir mąstantis apie saulę. O Platono parašytoje...
Dekonstrukcija yra vienas svarbiausių filosofinio ar (pseudofilosofinio) postmodernizmo terminų, išreiškiančių ritualinę jo strategiją suabsoliutintos ženklų teorijos kontekste. Jo prielaida ta, kad reiškiklis (ištartas žodis, parašytas tekstas, vaizdinys) nereiškia jokios jį pranokstančios, savarankiškos, už...
Determinacija – (lot. determinare – apibrėžti, atriboti, atskirti) Sąvokos apimties ribojimas papildant jos turinį požymiais. Bendroji sąvoką žmogus (determinacija) siauresnė sąvoka „žmogus žaliomis akimis“.
Jautrumas skausmui ir abstrakti pareiga. Kantas buvo būtinas Rorty tam, kad išryškintų savo paties filosofines nuostatas – radikalų antikantizmą. Neigdamas Kantą, Rorty teigė savo pragmatizmą. Pasak jo, Kantas svarsto nepraeinančias, amžinas problemas. Rorty siekė...
Deleuze‘as: Proustas kaip rašymo mašina. Marcelis Proustas – rašytojas kaip filosofas. Jis nerašė filosofijos traktatų, tačiau jo tekstai provokuoja ir inicijuoja filosofines interpretacijas. Deleuze‘o požiūris į Proustą kaip į ženklus gaminančią rašymo mašiną neigia...
Argentina. Kas gi tai per šalis? Kokia jos kultūra? Koks žmonių mentalitetas? Kokių tikslų jie turi? Kokie jų tarpusavio santykiai, kokia bendravimo kultūra? Buenos Aires. Pilna literatūrinių įvaizdžių: iš ten kilęs Julio Cortazaras, ten...
Franzas Kafka – rašytojas kaip filosofas. Jis nerašė filosofijos traktatų, tačiau jo tekstai provokuoja ir inicijuoja filosofines interpretacijas. Blanchot: Kafka ir „neliteratūrinė tiesa“. Literatūra kaip apgaulė. Blanchot taip pat kaip ir Kristeva, kuri rašė...
Meilė kalbai. Neabejotinas kalbos raiškos talentas. A. Šliogeris mąsto schematiškai, aiškiai ir skaidriai. Jis rutuliuoja ir skleidžia vieną aiškią – iš anksto pasirinktą mintį. Šiuo aspektu A. Šliogeris – modernistas. Tačiau jo rašymas –...
Nerijus Milerius studijavo filosofiją Vilniaus ir Paryžiaus universitetuose, 2001 metais jam suteiktas filosofijos mokslų daktaro laipsnis. Docentas Vilniaus universitete. Jo tyrimų sritys aprėpia kasdienybės teorijas ir praktikas, teorines miesto tyrimų problemas, architektūrines miestų transformacijas...
2013 m. kovo 18 d., pirmadienį, 18 val. „Kitų knygų“ leidykla ir Laisvasis universitetas (LUNI) pakvietė į susitikimą su menotyrininke, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros vedėja Agnė Narušytė, kuri skaitė paskaitą „Fotografija R....
VU Filosofijos studentų mokslinė draugija (FSMD) antrus metus iš eilės kviečia į renginių ciklą Filosofijos trupiniai ’13. Renginys vyko balandžio 15-19 dienomis. Filosofijos trupinių tikslas – skatinti filosofiją studijuojančių ir ja besidominčiųjų tarpusavio bendravimą,...
VU Filosofijos studentų mokslinė draugija (FSMD) antrus metus iš eilės kviečia į renginių ciklą „Filosofijos trupiniai“. Renginių metų studentai bei dėstytojai skaito savo pranešimus pačiomis įvairiausiomis temomis. Filosofijos trupinių tikslas – skatinti filosofiją studijuojančių...
Kierkegaard‘o žmogaus antropologinė formulė: žmogus – tai aukojantis gyvūnas. Kierkegaard‘o veikalo „Aba-arba“ I-ojo tomo herojus – Suvedžiotojas-estetas. Veikalo „Aba-arba“ II-ojo tomo herojus – etikas, teisėjas Viljamas. Veikalo „Baimė ir drebėjimas“ – herojus Abraomas. Prisiminkime...
Nietzsche parašo tekstą Apie istorijos žalą ir naudingumą gyvenimui. Jis meta iššūkį istorinio jausmo pertekliui jo laikmečio kultūroje. Jis polemizuoja su istorijos kaip grynojo mokslo samprata. Istorija turi tarnauti paties gyvenimo neistorinei galiai. Istorijos...
VU Filosofijos studentų mokslinė draugija (FSMD) antrus metus iš eilės kviečia į renginių ciklą „Filosofijos trupiniai“. Renginių metų studentai bei dėstytojai skaito savo pranešimus pačiomis įvairiausiomis temomis. Filosofijos trupinių tikslas – skatinti filosofiją studijuojančių...
Deleuze‘as – filosofo kaip kūrėjo laikysenos praktinis įkūnijimas. Filosofija, literatūra, mokslas. Deleuze‘o knygose apie Nietzsche‘ę ir Kantą randamas dėmesys literatūrai. Deleuze‘as sako „Psichiatras – tai ne tik gydytojas, bet ir mokslininkas. Tačiau terapinių galių...
. Vitgenšteinas apibrėžia: Filosofija yra „kova su mūsų proto užbūrimu kalbos priemonėmis“. Filosofijos tikslas – „parodyti musei, kaip išlįsti iš butelio“. Jo apibrėžimai yra daliniai atvejai visa apimančių apibrėžimų šių: Filosofija yra pusrutulių harmonizavimas....
J. Derrida koncepcija – filosofija, kaip rašymo būdas; aistra rašyti. Derrida – dekonstrukcijos išradėjas. Laiške japonui draugui Derrida aprašė, kaip gimė ši sąvoka. Pirmą kartą šį terminą jis pavartojo knygoje Apie gramatologiją. Jis bandė...
VU Filosofijos studentų mokslinė draugija (FSMD) antrus metus iš eilės kviečia į renginių ciklą „Filosofijos trupiniai“. Renginių metų studentai bei dėstytojai skaito savo pranešimus pačiomis įvairiausiomis temomis. Filosofijos trupinių tikslas – skatinti filosofiją studijuojančių...
Tačiau pradėti naujai, saviškai ir asmeniškai filosofuoti – anaiptol nereiškia tiesiog dėstyti savas mintis. Toks jų dėstymas kaip tik nesąmoningai remtųsi anonimiška kasdienine arba nesąmoningai skolinta žodžių vartosena ir ją tiktai atgamintų. Žodžių ir...
Svarbiausiu, pagrindiniu filosofijos klausimu įprasta (ar buvo įprasta) vadinti klausimą apie būtį. Tikrosios būties, arba to, kas iš tikrųjų yra, ieškojo Platonas, rūpestingai stengdamasis atskirti ją nuo to, kas tėra tiktai regimybė, iliuzija, tariama...
VU Filosofijos studentų mokslinė draugija (FSMD) antrus metus iš eilės kviečia į renginių ciklą „Filosofijos trupiniai”. Renginių metų studentai bei dėstytojai skaito savo pranešimus pačiomis įvairiausiomis temomis. Filosofijos trupinių tikslas – skatinti filosofiją studijuojančių...
2013 m. Balandžio 12 d. Vilniaus kolegijos menų fakulteto aktų salėje vykęs spektaklis skirtas Jurgos Ivanauskaitės atminimui. Tai laisva vaidybinė interpretacija pagal Jurgos novelių rinkinį „Pakalnučių metai”. „O jei geidžiate sužinoti, kuo gi baigėsi visa...
Mokslas teikia tyrimų rezultatus, o filosofija tokių rezultatų neteikia. [Russell Bertran (1872-1970)] @@@ Kai tik į filosofinius klausimus atsakoma moksliškai, jie liaujasi priklausę filosofijai. „/…/ vos tik apie ką nors pasidaro įmanoma tiksliai žinoti,...
Du dzeno vienuoliai vaikščiojo po kalnus. Jie priėjo upę, prie kurios sutiko žavią moterį. Ši paprašė padėti persikelti, nes upė buvo gili ir srauni. Pirmasis vienuolis atsisakė, sakydamas, kad vienuoliško gyvenimo tyrumas ir taisyklės...
Naujausi komentarai