Yearly Archive: 2013

0

Filosofija ir bandelė

Svarbiausias klausimas Svarbiausias, pagrindinis ir jautriausias visų laikų ir visatų filosofijos klausimas yra šis: Skirti šūdą nuo bandelės. Šį dėsnį dar urvuose perkrimto liaudis. Bet filosofai nelinkę tenkintis akivaizdžiu, tatai per paprasta ir negilu....

Kas yra logikoje „priešybė”? 0

Kas yra logikoje „priešybė”?

Dviejų ar daugiau sąvokų nesuderinamumas. Logikai itin sverbūs yra prieštaravimo ir priešingumo santykiai. Jei tarp dviejų teiginių yra prieštaravimo santykis, tai vienas teiginys yra teisingas, o kitas logiškai klaidingas. O jei tarp dviejų teiginių...

0

Gero gyvenimo fantazijos ir „įkalintas“ vyriškumas

Paskaita-diskusija „Gero gyvenimo fantazijos ir ,”įkalintas“ vyriškumas“, kuri vyko 2013 sausio 31 d., kavinėje „La Boheme“ (Baltoji salė), Šv. Ignoto g. 4/3 (Vilnius). Pranešėjas: Artūras Tereškinas Disputantė: Nida Vasiliauskaitė Moderatorius: Andrius Bielskis Paskaitos audio...

Ne-mąstymas 0

Ne-mąstymas

  /…/ mintys niekada nesiliauja, viena veja kitą, o šioji – dar kitą, ir tokiame „sraute“ nėra akimirkos, kada būtų galima „galvoti apie ką nors“ – toks galvojimas sukeltų prisirišimą. Bet jei bent viena...

Kaip galima vaizduotės filosofija? 0

Kaip galima vaizduotės filosofija?

  Smegenų tyrimai rodo, kad filosofija yra kairiojo smegenų pusrutulio užsiėmimas – būtent jo funkcijoms priskiriamas loginis mąstymas, įkalbinimas, kategorizavimas, sistemiškas svarstymas ir panašūs racionalia tvarka pagrįsti procesai ir jų valdymas. Vaizduotė, sykiu su...

Fenomenologinė laiko samprata 0

Fenomenologinė laiko samprata

Husserlio mokinys ir fenomenologinių tyrimų tęsėjas Romanas Ingardenas yra aprašęs štai tokį sielos sutrikimo atvejį. „Kartais aš mėgstu lankytis psichiatrijos klinikoje Krokuvoje. Man norisi sužinoti ką nors naujo iš tenykščių žmonių, ko nors išmokti...

Atvirkščia logika 0

Atvirkščia logika

Pietų Amerikos ežeruose, pelkėse ir lagūnuose gyvena žalsvos varlės, šonuose išmargintos alyvinių dryžių. Jos minta lervomis ir vabzdžiais, išgąsdintos savo ilgais pirštais įsirausia dumble ir beveik visais požiūriais išlieka panašios į sau giminingų rūšių...

0

Paskaita apie Albert’ą Camus

2013 kovo 29 d. rašytoja iš Alžyro Maïssa Bey skaitė paskaitą apie rašytoją ir filosofą Albert‘ą Camus, skirtą 100-osioms jo gimimo metinėms. Maïssa Bey kūrinys Nouvelles d‘Algérie apdovanotas Naujosios literatų sąjungos premija. Cette fille-là...

Pastovumas 0

Pastovumas

  Pastovumas, pasirodantis pirminiame pėdsake kaip reali laikinė ateitį pabrėžianti seka, atsiskleidžia per įvairias ideologijas. Viena iš jų yra „amžinasis gyvenimas“ pasitelkiant cheminį, biologinį, medicininį progresą, vedantį į nuolatinę pažangą, kuri galiausiai pasieks tą...

Eutanazija. Už ir prieš „gerąją mirtį“ 0

Eutanazija. Už ir prieš „gerąją mirtį“

Eutanazija – viena aštriausių šių laikų temų, dėl kurios vyksta ir dar, matyt, ilgai tebevyks diskusijos. Panagrinėkime, kas sugalvojo „gerosios mirties“ idėją, kaip ji propaguojama ir kokios galimos ateities perspektyvos. Šią publikaciją skiriu mano...

Modernybės pasaulio esmė 0

Modernybės pasaulio esmė

  Terminas „esmė“ nenusako daiktų prigimties ir neparodo, kokie jie yra; jis nurodo į tokią duotį, kuri neegzistuoja, tačiau yra įrašyta į medžiaginius daiktus ir žmogaus kūną. Tai konstruktas, vadinamas „vertėmis“ ir glūdintis visame...

Tapatumas 0

Tapatumas

  Galima manyti, kad „tapatumo“ siekis, būdingas Vakarų žmonėms, ar nevakariečių noras išsaugoti savąjį kultūrinį identitetą nėra koks nors savaiminis reiškinys; ne, jį skatina globalizavimo smurtas, arbitriška valios metafizika, naikinanti kitokius gyvenimo modelius ir...

Apie postmodernizmą 0

Apie postmodernizmą

Šiuolaikinis „informacijos“ kultas jau gerai nežino, kam reikalingas į begalybę nusidriekiantis „mistinis Informacijos kūnas“, nes jo giluminis pateisinimas yra visuotinės apgaulės priemonių kūrimas, maginė hipotezė ir propaganda. Taip galima valdyti pasaulį elektroninės demonologijos lygmeniu...

Dirbtinumas ir nedirbtinumas 0

Dirbtinumas ir nedirbtinumas

/…/ Graikų filosofai iškelia aikštėn lemtingąją perskyrą tarp būtino dirbtinio patyrimo ir laisvo plenerinio patyrimo, parodydami, kad tik įėjęs į natūralaus patyrimo teritoriją ir šį patyrimą laikąs pavyzdiniu mirtingasis gali būti pavadintas eleutheros, bet...

Žmogaus „praktika“ 0

Žmogaus „praktika“

Visos „praktikos“, pradedant infuzorijos praktika ir baigiant žmogaus praktika, tėra naikinimo praktikos. Kad išlikčiau, turiu naikinti – tai toks pamatinis, visą esiniją ir kiekvien1 esinį valdantis imperatyvas; net jei labai norėčiau, negaliu nenaikinti Kito...

Progresas 0

Progresas

Progrese privalo nebūti mirties, tai – nesiliaujanti patobulinimų seka, naujovių ir kartu psichologijos, kuri palaikytų visų šių naujovių troškimą, kūrimas – visa tai nurodo, kad pasyviai gyvenamo suvokimo lygmenyje yra visiškas pastovumas, tuščias pastovumas,...

Ar filosofija gali sugrįžti? 0

Ar filosofija gali sugrįžti?

Filosofijos gyvasties, autonomijos ir autentiškumo kriterijai du: 1) negatyvusis – būtinybė aiškiai atsiriboti nuo religijų, menų ir technologijų, čia-pasaulio daiktus ir patį mirtingąjį paverčiančių mašinomis ir įtvirtinančių mirties principą, įkūnytą milijonuose lavonų ir mumijų...

NEABEJOTINA „filosofijos mirtis“ 0

NEABEJOTINA „filosofijos mirtis“

  Trumpai tariant, pasirodo, kad erotinė mąstymo teorija, išminties meilė, nebereikalinga, o jos vietoje atsirado kur kas rimtesnių dalykų; jeigu filosofijos dar esama, jos uždavinys – triukšmingai propaguoti naujausias mokslų dogmas, asmenybės kultus, nacionalinius...

0

Nesidrovi naudotis žodžiu „filosofija“

Įvairių specialiųjų disciplinų atstovai, peržengiantys savo kompetencijos ribas ir kalbantys ne kaip specialistai, linkę manyti, kad šitaip jie patenka į filosofijos sritį. Ypač dažnai taip nutinka savotiškos „kritinės kultūros“ žmonėms, kurie, nieko nežinodami nei...

Žibuoklės 0

Žibuoklės

Štai mergaitė, patikėjusi įvairiausiais mitais, mano, kad nėra žavi, neturi gražios figūros, reikalingo nosies ilgio ar plaukų spalvos, tad visą laiką išgyvena nerimą, pyksta, ilgisi, viliasi ir svajoja apie galimybę būti kitokia. Eidama pavasario...

Filosofiniai apmąstymai 0

Filosofiniai apmąstymai

Nereikia pamiršti, kad kontempliacijai skirtas gyvenimas (bios theoretikos) yra tiek graikų filosofo, tiek ir indų išminčiaus idealas, tik nelygu, ką kas gali kontempliuoti. Vienas lietaus laše ar žvaigždėto dangaus lopinėlyje sugeba išvysti bet kokį...

Dzenas 0

Dzenas

  Dzenas nesiūlo jokio tikėjimo ir jis negarbina jokių atvaizdų, net jei jo šventyklos pripildytos Budų ir bodisatvų. Labai svarbu teisingai suprasti Dzen patirtį ir jos paradoksalų perdavimą kaip refleksinę sąmonę. Jeigu patiri dzeniškai,...

Filosofija, magija ir juokas 0

Filosofija, magija ir juokas

  Žvilgsnis į šią, į mitą panašią, apreikštą tikrovę (kheperu Egipto prasme) žymi filosofijos pradžią. Filosofiją čia suprantame kaip pažinimo siekimą ir dialektinį perėjimą nuo vaizdinių prie jų noetinių archetipų, prie dieviško intelekto, kuris...

Hermis 0

Hermis

Hermis gali būti suvoktas kaip archetipinė funkcija, kaip mitinė tam tikros rūšies paradigmų personifikacija. Dėl šios priežasties sophia perennis mokyklos tradicionalistai, sekdami dar helenizmo laikais paplitusia „lyginamąja teologija“, be jokių išsamių analitinių komentarų ir...

Pradžios ir pabaigos alchemija 0

Pradžios ir pabaigos alchemija

  Sodas yra metafora – idealus nenutapytas paveikslas, kurio atšvaitus veltui bandome įžvelgti žolėje po savo kojomis. Tačiau vis tiek visada reikia eiti, nešioti akmenis, kasti duobes, rašyti šventraščius, suvokiant, jog tavo darbas yra...

0

Mokuseno ranka

Mokusenas Hiki gyveno šventykloje Tamba provincijoje. Kartą pas jį atėjo vienas jo sekėjų ir pasiskundė, kad jo žmona yra labai šykšti. Mokusenas aplankė savo sekėjo žmoną ir parodė jai sugniaužtą kumštį priešais veidą. –...

Mažai kas susimąsto 1

Mažai kas susimąsto

  Mažai kas susimąsto, kad modernistinė kultūra, kurianti vis naujus absurdiškiausius poreikius ir vis naujas pagundas – tai kiekybės karalystė, kurioje „blogio monotonija“, deja, tik saldžių sirenų kaukę dėvi. Žmogus negali tarnauti dviem šeimininkams...

Kelias 0

Kelias

Žmogaus egzistenciją laike paprastai simbolizuoja kelias, kuriuo keliaujame: išeiname ir sugrįžtama, panašiai kaip sugrįžta namo Odisėjas įveikęs jutiminio pasaulio vandenis, kuriuose jūros dievų pyktis lydi kiekvieną, norintį ištrūkti iš sansaros rato. Odisėjas, kaip nurodo...

Siela 0

Siela

  Nesu nei meno mylėtojas banalia šio žodžio prasme, nei tikintysis, įtikėjęs jo nepakeičiama misija. Tačiau manau, kad menas yra sielos veidrodis, jeigu visuotinio skepticizmo ir rekonstrukcijos laikais dar galima kalbėti apie sielą kokiu...

Ekstravertas ir intravertas 0

Ekstravertas ir intravertas

  Aš iškėliau du, kaip man atrodo, svarbiausius priešybių tipus, kuriuos pavadinau introversijos ir ekstraversijos tipais. Jau Williamas Jamesas atkreipė dėmesį į šių dviejų tipų egzistavimą tarp mąstytojų. Jis skirstė juos į „tender-minded“ ir...