Category: Filosofija

„Filosofijos klestėjimo amžius“ 0

„Filosofijos klestėjimo amžius“

  Šį laikmetį net galime pavadinti „filosofijos klestėjimo amžiumi“. Esama visokiausių filosofijų, jų daugiau negu reikia: sporto filosofijos, aiškinančios žaidėjams, koks jų judesys yra tinkamas, o koks netinkamas, kaip jie gali pagerinti savo žaidimą,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
1

Cogito ergo sum [lot. „Mąstau, vadinasi, esu“]

Nors ir buvau sutikęs, kad viskas netikra, vis dėlto reikėjo pripažinti, jog aš, šitai mąstantis, visgi buvau kas nors. Tada, pastebėjęs, kad tiesa „mąstau, vadinasi, egzistuoju“ yra tokia nesugriaunama, jog visos ekstravagantiškiausios skeptikų prielaidos...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Kuo filosofija skiriasi nuo religijos. Ar žinai? 16

Kuo filosofija skiriasi nuo religijos. Ar žinai?

Filosofija siekia pažinti. Religija yra tikėjimas. Filosofija, pasitelkusi protą, t.y. savo pačios pažinimo galias, yra užsimojusi atsakyti į pačius esmingiausius pasaulio ir žmogaus Būties klausimus.

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Pirminis filosofijos uždavinys. Ar žinai? 0

Pirminis filosofijos uždavinys. Ar žinai?

Pirminis filosofijos uždavinys – ieškoti tiesos. Tai filosofija daro kritikuodama, atskleisdama dogmas, naikindama tabu ir visada jausdamasi atvira viskam.

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Pagrindinės filosofijos sritys. Ar žinai? 0

Pagrindinės filosofijos sritys. Ar žinai?

Logika, pažinimo teorija, mokslo teorija, metafizika, antropologija, etika, kalbos filosofija, socialinė filosofija, politinė filosofija, teisės filosofija, istorijos filosofija, technikos filosofija, estetika ir meno filosofija.

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Du požiūriai į filosofijos istoriją

Pirmąjį požiūrį, grindžiamą istoristine filosofijos samprata, galėtume pavadinti moksliniu arba tiriamuoju. Tyrinėjimo tikslai gali būti įvairūs: paaiškinti, ką mąstė vienas ar kitas praeities filosofas, atskleisti vienos ar kitos filosofijos atsiradimo priežastis, nulėmusias kalbinę išraišką...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Mąstymo vaidmuo

Apakimas yra tik negatyvioji blyksnio pusė, tik pirmasis žingsnis į filosofiją. Jis padeda suvokti kasdienio pasaulio netikrumą, bet neatsveria tikrosios būties. Todėl kad išties regėtu pačių daiktų būtį ir visiškai įeitum į filosofinę būseną,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Įėjimo į filosofijos erdvę kaina

O kaipgi atsiranda filosofinė būsena? „Dabar, – pasakiau, – pažiūrėk, kas būtų, jeigu juos išlaisvintų iš grandinių ir pagydytų nuo tos beprotybės, jeigu viskas vyktų natūraliai? Jei vienas iš jų būtų išlaisvintas ir priverstas...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Blyksnis ir prasmė

Blyksnis gali atvesti į filosofinę būseną, į mąstantį atvirumą pasauliui, vadinasi, į akylesnį, daiktų esmę ir tiesą atskleidžiantį regėjimą. Tačiau blyksnis iš pradžių apakina ir bloškia žmogų į tuštumą. O į tą tuštumą gali...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Tikrojo žinojimo priešingybė yra jausmas

Tikrojo žinojimo priešingybė yra jausmas. Sąvoka, žymima žodžiu «jausmas», visada apima tik negatyvų turinį, būtent, kad tai, kas esti sąmonėje, nėra sąvoka, nėra abstraktus protinis pažinimas. Kas sąmonėje būtų dar ir be to, visada...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Simuliakrai eina pirma 0

Simuliakrai eina pirma

Anksčiau būtume galėję kaip pačią gražiausią alegoriją simuliacijai pasitelkti Borgeso pasaką apie vienos imperijos kartografus, sudariusius smulkų žemėlapį, kuris be galo tiksliai atkartojo teritoriją (tačiau žlungant imperijai palengva iro ir virto skutais, kurių vieną...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Apie netikrumą

Trečiasis filosofijos šaltinis – netikrumas, tapęs naujųjų amžių racionalistinės filosofijos pamatu. Iš netikrumo būsenos išaugo didžiausių naujųjų amžių mąstytojų Descartes‘o ir Kanto filosofija. Netikrumas atveria tolstančią tiek juslinio, tiek antjuslinio pasaulio būtį. Netikrumo būsenoje...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Apie baimę 0

Apie baimę

Filosofijos šaltiniu baimę laikė didieji moderniosios epochos mąstytojai Kierkegaard‘as, Nietzsche ir Heideggeris. Baimę sukelia ne kokie nors konkretūs grėsmingi dalykai, ne pasaulio įvykiai, net ne mirtis ar pralaimėjimo galimybė, ne kasdienybės rūpestis ar nerimas....

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Filosofinė būsena ir jausmai 0

Filosofinė būsena ir jausmai

„Filosofija kyla iš jausmų,“ – klaidingas teiginys. „Jausmo“ terminas čia visai netinka. Griežtai kalbant, turime manyti priešingai: kaip tik jausmai negali tapti filosofijos šaltiniu, nes jie yra ne kas kita, kaip žmogaus būsenos kasdienybėje....

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Kristaus misija

Tačiau kaipgi Dievas praneša žmogui apie tą neperžengiamą ribą? Juk jeigu Dievas yra visai kas kita negu žmogus, kaip įmanomas dialogas tarp žmogaus ir to Visiškai Kito? Jei Dievas būtų tik mąstomas arba pasiekiamas...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Krikščionybės filosofija

Pagrindinė krikščionybės mintis yra labai paprasta: žmogus nėra Dievas ir negali būti Dievas, nors savuoju antgamtiškumu jis yra Dievo paveikslas, ir iš visų gyvų būtybių tik jis vienas gali atsiverti Dievui kaip absoliučiai transcendencijai....

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
1

Kur galima tiesa?

Kur tiesos vieta ir kur galima tikėtis „surasti“ tiesą? Pirminis impulsas skatina manyti, kad tiesa yra anapus žmogaus, pačiuose daiktuose. Ieškodamas tiesos, žmogus savo žvilgsnį pirmiausia nukreipia išorėn, į pačius daiktus, į pasaulį, į...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Kodėl galima tiesa?

Tiesa galima todėl, kad būtinas tiesos klausimas. Ji galima todėl, kad egzistuoja būtybė, negalinti neklausti apie tiesą vien dėl to, kad ji apskritai negali neklausti. Kokia būtybė negali neklausti? Tik tokia, kuri ko nors...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Tiesos klausimo ypatumai

Tiesos klausimas filosofijoje gali būti pavadintas visų klausimų klausimu jau vien todėl, kad kiekvienas klausimas yra pastanga priartėti prie tiesos, o geriausiu atveju – ją pasiekti ir būti joje. Būti žmogumi arba būti žmogiškai...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Sugrįžimas prie pačių daiktų

Filosofas tik mąstydamas negali „sugalvoti“ transcendencijos, negali išvesti jos iš kokių nors pirminių mąstymo principų, nujausti ar turėti ją kaip „apriorinę“ duotį, „įgimtą“ idėją ar loginę išvadą, kylančią iš kokių nors absoliučiai akivaizdžių pirminių...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Pirmasis žingsnis į filosofiją

Klausimas: kas yra filosofija? Į jį būtų nesunku atsakyti, jeigu filosofija būtų koks nors mūsų kasdieniame gyvenime randamas dalykas, kuriuo mes naudojamės ir kurį suvartojame. Tačiau taip nėra. Žodis „filosofija“ visų pirma yra nuoroda...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Pirmasis žingsnis į filosofiją

Klausimas: kas yra filosofija? Į jį būtų nesunku atsakyti, jeigu filosofija būtų koks nors mūsų kasdieniame gyvenime randamas dalykas, kuriuo mes naudojamės ir kurį suvartojame. Tačiau taip nėra. Žodis „filosofija“ visų pirma yra nuoroda...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •