Author: Paskelbta

0

Kas yra „tautologija“?

Tautologija – (gr. tautologeo – kartoju, kas pasakyta) Teiginys, kuris visada būtinai teisingas, nes jo teisingumą lemia pati teiginio struktūra. Toks teiginys nieko nepasako apie pasaulį, nes nėra empirinis. Pavyzdžiui: Bus arba nebus lietaus.

Jūratė Baranova apie filosofiją ir literatūrą 0

Jūratė Baranova apie filosofiją ir literatūrą

  Antikoje vyrauja filosofijos ir literatūros perskyra. Ryškiausios figūros – Sokratas ir Platonas. Logikos prioritetas prieš kūrybą. Aristofano parašytoje komedijoje „Debesys“ išjuokiamas filosofas Sokratas, kaip vaikščiojantis oru ir mąstantis apie saulę. O Platono parašytoje...

Koks dekonstrukcijos tikslas? 0

Koks dekonstrukcijos tikslas?

  Dekonstrukcija yra vienas svarbiausių filosofinio ar (pseudofilosofinio) postmodernizmo terminų, išreiškiančių ritualinę jo strategiją suabsoliutintos ženklų teorijos kontekste. Jo prielaida ta, kad reiškiklis (ištartas žodis, parašytas tekstas, vaizdinys) nereiškia jokios jį pranokstančios, savarankiškos, už...

0

Kas yra „determinacija“?

Determinacija – (lot. determinare – apibrėžti, atriboti, atskirti) Sąvokos apimties ribojimas papildant jos turinį požymiais. Bendroji sąvoką žmogus (determinacija) siauresnė sąvoka „žmogus žaliomis akimis“.

Radikalus Rorty antikantizmas 0

Radikalus Rorty antikantizmas

Jautrumas skausmui ir abstrakti pareiga. Kantas buvo būtinas Rorty tam, kad išryškintų savo paties filosofines nuostatas – radikalų antikantizmą. Neigdamas Kantą, Rorty teigė savo pragmatizmą. Pasak jo, Kantas svarsto nepraeinančias, amžinas problemas. Rorty siekė...

1

Filosofijos trupiniai 2013: ketvirta diena (1)

VU Filosofijos studentų mokslinė draugija (FSMD) antrus metus iš eilės kviečia į renginių ciklą „Filosofijos trupiniai“. Renginių metų studentai bei dėstytojai skaito savo pranešimus pačiomis įvairiausiomis temomis. Filosofijos trupinių tikslas – skatinti filosofiją studijuojančių...

0

Filosofijos trupiniai 2013: trečia diena

VU Filosofijos studentų mokslinė draugija (FSMD) antrus metus iš eilės kviečia į renginių ciklą „Filosofijos trupiniai“. Renginių metų studentai bei dėstytojai skaito savo pranešimus pačiomis įvairiausiomis temomis. Filosofijos trupinių tikslas – skatinti filosofiją studijuojančių...

0

Vaizduotė ir Vitgenšteinas

. Vitgenšteinas apibrėžia: Filosofija yra „kova su mūsų proto užbūrimu kalbos priemonėmis“. Filosofijos tikslas – „parodyti musei, kaip išlįsti iš butelio“. Jo apibrėžimai yra daliniai atvejai visa apimančių apibrėžimų šių: Filosofija yra pusrutulių harmonizavimas....

Tipas 0

Tipas

Tipą galima tam tikra prasme laikyti individo priešybe, o kartu – jo koreliuotu: tai būdingas tam tikros bendrybės, bendrijos, grupės atstovas. Šitai raišku dabartinių paauglių šio žodžio vartosenoje: „tipo“ reiškia netikslią, neindividualizuojančią identifikaciją, yra...

0

Individas

Individas pirmiausia reiškia individuum, „nedalybę“. Tai ne kas kita, kaip graikų atomon vertinys. Kalbant apie kokį nors buvinį (anaiptol ne tiktai apie protingą ir ne tiktai apie gyvą buvinį) kaip apie individą, turima omenyje,...

0

Filosofijos trupiniai 2013: antra diena

VU Filosofijos studentų mokslinė draugija (FSMD) antrus metus iš eilės kviečia į renginių ciklą „Filosofijos trupiniai“. Renginių metų studentai bei dėstytojai skaito savo pranešimus pačiomis įvairiausiomis temomis. Filosofijos trupinių tikslas – skatinti filosofiją studijuojančių...

0

Filosofuoti

Tačiau pradėti naujai, saviškai ir asmeniškai filosofuoti – anaiptol nereiškia tiesiog dėstyti savas mintis. Toks jų dėstymas kaip tik nesąmoningai remtųsi anonimiška kasdienine arba nesąmoningai skolinta žodžių vartosena ir ją tiktai atgamintų. Žodžių ir...

Pamėklė ir vaizdinys 0

Pamėklė ir vaizdinys

Svarbiausiu, pagrindiniu filosofijos klausimu įprasta (ar buvo įprasta) vadinti klausimą apie būtį. Tikrosios būties, arba to, kas iš tikrųjų yra, ieškojo Platonas, rūpestingai stengdamasis atskirti ją nuo to, kas tėra tiktai regimybė, iliuzija, tariama...

0

Filosofijos trupiniai 2013: pirma diena

VU Filosofijos studentų mokslinė draugija (FSMD) antrus metus iš eilės kviečia į renginių ciklą „Filosofijos trupiniai”.  Renginių metų studentai bei dėstytojai skaito savo pranešimus pačiomis įvairiausiomis temomis. Filosofijos trupinių tikslas – skatinti filosofiją studijuojančių...

4

Cinizmas

Peržvelgdami mąstymo istoriją, susiduriame su savotišku paradoksu. Kinikai sukūrė ypatingą filosofinę praktiką, kelis šimtmečius gyvavusią Graikijoje, o vėliau Romoje. Išliko liudijimų apie sekėjus, dariusius tai, ko mokė Diogenas. Bet po antikos cinizmo kaip apibrėžtos...

0

Filosofija

Mokslas teikia tyrimų rezultatus, o filosofija tokių rezultatų neteikia. [Russell Bertran (1872-1970)] @@@ Kai tik į filosofinius klausimus atsakoma moksliškai, jie liaujasi priklausę filosofijai. „/…/ vos tik apie ką nors pasidaro įmanoma tiksliai žinoti,...

Nestoviu 0

Nestoviu

Kai sykį Olandijoje buvo mažos prieskonių kainos, pirkliai, norėdami tas kainas pakelti, porą prekinių laivų paskandino jūroje. Tai buvo atleistina, gal netgi būtina apgaulė. Ar dvasios pasaulyje mums reikia kažko panašaus, ar mes taip...

Gyvenimas be išankstinių prielaidų 0

Gyvenimas be išankstinių prielaidų

Du dzeno vienuoliai vaikščiojo po kalnus. Jie priėjo upę, prie kurios sutiko žavią moterį. Ši paprašė padėti persikelti, nes upė buvo gili ir srauni. Pirmasis vienuolis atsisakė, sakydamas, kad vienuoliško gyvenimo tyrumas ir taisyklės...

0

Filosofija ir bandelė

Svarbiausias klausimas Svarbiausias, pagrindinis ir jautriausias visų laikų ir visatų filosofijos klausimas yra šis: Skirti šūdą nuo bandelės. Šį dėsnį dar urvuose perkrimto liaudis. Bet filosofai nelinkę tenkintis akivaizdžiu, tatai per paprasta ir negilu....

Kas yra logikoje „priešybė”? 0

Kas yra logikoje „priešybė”?

Dviejų ar daugiau sąvokų nesuderinamumas. Logikai itin sverbūs yra prieštaravimo ir priešingumo santykiai. Jei tarp dviejų teiginių yra prieštaravimo santykis, tai vienas teiginys yra teisingas, o kitas logiškai klaidingas. O jei tarp dviejų teiginių...

0

Gero gyvenimo fantazijos ir „įkalintas“ vyriškumas

Paskaita-diskusija „Gero gyvenimo fantazijos ir ,”įkalintas“ vyriškumas“, kuri vyko 2013 sausio 31 d., kavinėje „La Boheme“ (Baltoji salė), Šv. Ignoto g. 4/3 (Vilnius). Pranešėjas: Artūras Tereškinas Disputantė: Nida Vasiliauskaitė Moderatorius: Andrius Bielskis Paskaitos audio...

Ne-mąstymas 0

Ne-mąstymas

  /…/ mintys niekada nesiliauja, viena veja kitą, o šioji – dar kitą, ir tokiame „sraute“ nėra akimirkos, kada būtų galima „galvoti apie ką nors“ – toks galvojimas sukeltų prisirišimą. Bet jei bent viena...

Kaip galima vaizduotės filosofija? 0

Kaip galima vaizduotės filosofija?

  Smegenų tyrimai rodo, kad filosofija yra kairiojo smegenų pusrutulio užsiėmimas – būtent jo funkcijoms priskiriamas loginis mąstymas, įkalbinimas, kategorizavimas, sistemiškas svarstymas ir panašūs racionalia tvarka pagrįsti procesai ir jų valdymas. Vaizduotė, sykiu su...

Fenomenologinė laiko samprata 0

Fenomenologinė laiko samprata

Husserlio mokinys ir fenomenologinių tyrimų tęsėjas Romanas Ingardenas yra aprašęs štai tokį sielos sutrikimo atvejį. „Kartais aš mėgstu lankytis psichiatrijos klinikoje Krokuvoje. Man norisi sužinoti ką nors naujo iš tenykščių žmonių, ko nors išmokti...

Atvirkščia logika 0

Atvirkščia logika

Pietų Amerikos ežeruose, pelkėse ir lagūnuose gyvena žalsvos varlės, šonuose išmargintos alyvinių dryžių. Jos minta lervomis ir vabzdžiais, išgąsdintos savo ilgais pirštais įsirausia dumble ir beveik visais požiūriais išlieka panašios į sau giminingų rūšių...

0

Paskaita apie Albert’ą Camus

2013 kovo 29 d. rašytoja iš Alžyro Maïssa Bey skaitė paskaitą apie rašytoją ir filosofą Albert‘ą Camus, skirtą 100-osioms jo gimimo metinėms. Maïssa Bey kūrinys Nouvelles d‘Algérie apdovanotas Naujosios literatų sąjungos premija. Cette fille-là...

Pastovumas 0

Pastovumas

  Pastovumas, pasirodantis pirminiame pėdsake kaip reali laikinė ateitį pabrėžianti seka, atsiskleidžia per įvairias ideologijas. Viena iš jų yra „amžinasis gyvenimas“ pasitelkiant cheminį, biologinį, medicininį progresą, vedantį į nuolatinę pažangą, kuri galiausiai pasieks tą...

Eutanazija. Už ir prieš „gerąją mirtį“ 0

Eutanazija. Už ir prieš „gerąją mirtį“

Eutanazija – viena aštriausių šių laikų temų, dėl kurios vyksta ir dar, matyt, ilgai tebevyks diskusijos. Panagrinėkime, kas sugalvojo „gerosios mirties“ idėją, kaip ji propaguojama ir kokios galimos ateities perspektyvos. Šią publikaciją skiriu mano...

Modernybės pasaulio esmė 0

Modernybės pasaulio esmė

  Terminas „esmė“ nenusako daiktų prigimties ir neparodo, kokie jie yra; jis nurodo į tokią duotį, kuri neegzistuoja, tačiau yra įrašyta į medžiaginius daiktus ir žmogaus kūną. Tai konstruktas, vadinamas „vertėmis“ ir glūdintis visame...

Tapatumas 0

Tapatumas

  Galima manyti, kad „tapatumo“ siekis, būdingas Vakarų žmonėms, ar nevakariečių noras išsaugoti savąjį kultūrinį identitetą nėra koks nors savaiminis reiškinys; ne, jį skatina globalizavimo smurtas, arbitriška valios metafizika, naikinanti kitokius gyvenimo modelius ir...

Apie postmodernizmą 0

Apie postmodernizmą

Šiuolaikinis „informacijos“ kultas jau gerai nežino, kam reikalingas į begalybę nusidriekiantis „mistinis Informacijos kūnas“, nes jo giluminis pateisinimas yra visuotinės apgaulės priemonių kūrimas, maginė hipotezė ir propaganda. Taip galima valdyti pasaulį elektroninės demonologijos lygmeniu...

Dirbtinumas ir nedirbtinumas 0

Dirbtinumas ir nedirbtinumas

/…/ Graikų filosofai iškelia aikštėn lemtingąją perskyrą tarp būtino dirbtinio patyrimo ir laisvo plenerinio patyrimo, parodydami, kad tik įėjęs į natūralaus patyrimo teritoriją ir šį patyrimą laikąs pavyzdiniu mirtingasis gali būti pavadintas eleutheros, bet...

Žmogaus „praktika“ 0

Žmogaus „praktika“

Visos „praktikos“, pradedant infuzorijos praktika ir baigiant žmogaus praktika, tėra naikinimo praktikos. Kad išlikčiau, turiu naikinti – tai toks pamatinis, visą esiniją ir kiekvien1 esinį valdantis imperatyvas; net jei labai norėčiau, negaliu nenaikinti Kito...