Author: Paskelbta

0

Krizė ir „Klebonas“

Pakankamai pasiklausius regis nesibaigsiančių Jeano Baudrillardo ir kitų tos aplinkos šnekų, kur teisingi pastebėjimai išpučiami į krypteltos prasmės lingvistinius burbulus, madingi žodeliai tariasi pagaliau ištyrę tikrovę, o iš tiesų klimpsta benusibaigiančiame postmodernizme – visa...

0

Propagandos ir vizualinės komunikacijos strategijos

2013 m. birželio 17 d., Vilniuje, Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje (TTVAM) vyko tarptautinė konferencija „Propagandos ir vizualinės komunikacijos strategijos“, skirta atskleisti, kaip vizualinėje komunikacijoje propaganda skleidžiasi (pastebima) šiandien. Diskutavo, patirtimi ir žiniomis...

0

Tarpkultūrinė socialinė komunikacija

Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto Filosofijos katedra 2013 m. birželio 18 d., antradienį, 11.30 val. pakvietė į tarpdisciplininę apskritojo stalo diskusiją „Tarpkultūrinė socialinė komunikacija“. Diskusijos metu dalyviai svarstė apie interpretacijos ir supratimo problemas,...

Ką marsietis visada norėjo žinoti 0

Ką marsietis visada norėjo žinoti

Kaip yra su tiesa ir įvairiomis nuomonėmis apie ją? Filosofas Robertas Špemanas (Robert Speamann) daug mąstė apie tai ir rado pavyzdį, kurį lengva suprasti. Čia, Žemėje, esama įvairių nuomonių, ar Marse yra gyventojų, ar...

0

Kalbos karalija

Kokia svarbi yra kalba, dažniausiai pamato tik nebegalėdami kalbėti: pavyzdžiui, kai skauda gerklę ir užkimstame taip, kad nebegalime ištarti nė žodžio. Arba kai dantų gydytojas nuskausmina skruostą ir kartu liežuvį, būna sunku kalbėti. Dar...

Vilkas ir Vitgenšteinas (II dalis) 0

Vilkas ir Vitgenšteinas (II dalis)

Vilkas ir Vitgenšteinas (I dalis) …..Apie pertobulintą paveikslą. Nuojauta pasako, kada jau padėti teptuką. Puiku, jei pasako, ir tapytojas paklauso. …..Tai taip ir Vitgenšteinas – sunkiai skynėsi kelią per džiungles, per sraunią brastą, balansavo...

Nuo filosofijos iki praktikos: Marxas 0

Nuo filosofijos iki praktikos: Marxas

Valstybė gali suteikti žmonėms lygias politines teises, tačiau ignoruos svarbiausius prigimtinius, išsilavinimo, nuosavybės nelygybės aspektus, kurie ir lemia praktinę žmonių nelygybę. Taip žmogus kaip valstybės – lygybės visuomenės – narys patiria konfliktą su pačiu...

1

Praeitis, dabartis ir ateitis

Dabar, šią akimirką, yra dabartis. Tu skaitai šį sakinį. Kai prieisi iki sakinio galo, nebeskaitysi. Tada sakinys bus praeitis. Sakiniai, kuriuos skaitysi vėliau, tavo smegenų laukia ateityje. Greičiausiai iš trijų laikų yra dabartis, “dabar”....

Trys požiūriai į marksizmą 1

Trys požiūriai į marksizmą

Moderniosios Vakarų visuomenės narys marksizmą gali matyti mažiausiai trimis skirtingais būdais: kaip esmingai teisingą ir dėl to remtiną; kaip esmingai klaidingą ir dėl to ginčytiną bei atmestiną; arba kaip mokymą, negalimą klusniai sekti, nes...

Vilkas ir Vitgenšteinas (I dalis) 0

Vilkas ir Vitgenšteinas (I dalis)

Skaitant savo tekstų komentarus dažnai sukirba toks nerimas, nuojauta, kad ne tik poezijoje, bet ir kasdieniuose pasikalbėjimuose žmonės taip                                            skirtingai interpretuoja pasakytus žodžius, jų tikslą…                                                    Gal tai kalbos prigimtis. Veltui Witgenšteinas mėgino...

0

Žalioji ekonomika ar socio-ekologinė transformacija, ieškant išeičių iš besikartojančių pasaulio ekonomikos krizių?

Naujosios kairės 95 ir DEMOS Kritinės minties instituto birželio 4 d. surengta „La Boheme” patalpose Vienos universiteto profesoriaus Ulrich Brand paskaita. Ulrich Brand yra Tarptautinės politikos profesorius. Jis buvo vienas iš ekspertų specialioje Vokietijos...

0

Idėja

Idėja – tai dėl mūsų intuityviojo suvokimo laikiškos ir  erdviškos formos įvairovę suskilęs vienys; priešingai, sąvoka – tai vienys, per mūsiškio proto abstrakciją vėl atkurtas iš įvairovės: pastaroji gali būti pavadinta unitas post rem...

Mirtis 0

Mirtis

Tada prabilo Almitra: „Dabar mes norėtume paklausti apie Mirtį.“ Ir jis pasakė: „Jūs norit sužinoti mirties paslaptį. Bet kaip jūs ją rasit, jei ne gyvenimo širdy ieškosit? Pelėda, kuri nakties užrištom akim neregi dienos,...

Commedia 0

Commedia

Šiuolaikinis „informacijos“ kultas jau gerai nežino, kam reikalingas į begalybę nusidriekiantis „mistinis Informacijos kūnas“, nes jo giluminis pateisinimas yra visuotinės apgaulės priemonių kūrimas, maginė hipotezė ir propaganda. Taip galima valdyti pasaulį elektroninės demonologijos lygmeniu...

Komentaras 0

Komentaras

Aš manau, nors nesu tuo visiškai tikras, kad nerastume visuomenės, neturinčios ypač svarbių pasakojimų, kurie nuolat perpasakojami, kartojami ir varijuojami, visuomenės, apsieinančios be formulių, tekstų, ritualizuotų diskursų visetų, ištariamų aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis, be kartą...

Laisvė graikų filosofijoje 0

Laisvė graikų filosofijoje

„Pasakyk man, Eutidemai, ar tu manai, kad laisvė yra kilnus ir puikus dalykas tiek asmeniui, tiek valstybei? – Tai gražiausia, ką galima turėti, – atsakė Eutidemas. – Tačiau ar tu laikai laisvu žmogumi tą,...

0

Kas yra pragmatizmas

Kartą, kai grįžau pasivaikščiojęs, radau visus iki vieno įsitraukusius į aistringą metafizinį disputą. Disputo corpus (lot. – objektas, šerdis) buvo voveraitė; reikėjo įsivaizduoti, kad paprasta gyva voveraitė tupi vienoje medžio kamieno pusėje, o kitoje...

0

Pragmatizmas

Pagrindinė intelektualistų prielaida yra ta, kad tiesa iš esmės yra inertiškas, statiškas santykis. Kai mes įgyjame teisingą kokio nors dalyko idėją, tuo viskas ir baigiasi. Mes turime; mes žinome; mes atlikome savo mąstymo paskirtį....

Ypatingas temperamentų skirtumas pagal V. Džeimsą 0

Ypatingas temperamentų skirtumas pagal V. Džeimsą

Racionalistas pasirodys labiau linkęs į dogmatizmą, o empirikas galbūt skeptiškesnis ir pasirengęs diskusijai. Šiuos bruožus aš surašysiu į du stulpelius. Manau, kad Jūs nesunkiai atpažinsite tuos du proto tipus, jei aš pateiksiu stulpelius, pavadinęs...

0

Jaunojo postmoderno kančios

1. …..Jis iš mažens jau mėgo skaityti, telespoksoti, svajoti… Paskui paaiškėjo, kad piešti sekasi, kad literatūros, istorijos nuovoka išsiskiria iš klasiokų būrio. Na, kukliai tariant, pranašesnis. Netrukus kelią rinktis prireikė. Vadyba, informatika – naudinga,...

0

Pjeras Tejaras de Šardenas

Pjeras Tejaras de Šardenas  (pr. Pierre Teilhard de Chardin; 1881 m. gegužės 01 d. — 1955 m. balandžio 10 d.) — prancūzų teologas ir filosofas, jėzuitų dvasininkas, vienas iš noosferos teorijos kūrėjų. Paliko svarbų...

Tragiškasis didvyris ir Abraomas 0

Tragiškasis didvyris ir Abraomas

  Kai sutrukdomas žygis, kuris yra visos tautos rūpestis, kai jį suturi dangaus nemalonė, kai piktoji dievybė pasiunčia visišką štilį, išjuokiantį visas žmonių pastangas, kai pranašas atlieka savo sunkų uždavinį ir praneša, kad dievai...

0

Fenomenologija: apie normalumą ir normatyvumą

2013 m. gegužės 14 d. Europos humanitarinio universiteto draugija Agora Baltica ir Lietuvos fenomenologų asociacija pasikvietė žinomą vokiečių filosofą-fenomenologą profesorių Bernhard’ą Waldenfels’ą kuris pristatė fenomenologinį požiūrį apie normalumo ir normatyvumo socialinius, politinius ir kultūrinius...

0

Mind the Gap: SHM vertinimo teorijos ir praktikos

Pranešimą skaito doc. dr. Aldis Gedutis. Lietuvos filosofų draugijos mokslinė konferencija „FILOSOFIJA: TEORIJA IR TAIKYMAI”, 2013 m. gegužės 10 d., Vilnius. Kalbos Mind the Gap: SHM vertinimo teorijos ir praktikos santrauka. Daugiau apie visą...

0

Dalykinės filosofijos: filosofavimo imitacija?

Pranešimą skaito doc. dr. Skirmantas Jankauskas. Lietuvos filosofų draugijos mokslinė konferencija „FILOSOFIJA: TEORIJA IR TAIKYMAI”, 2013 m. gegužės 10 d., Vilnius. Kalbos Dalykinės filosofijos: filosofavimo imitacija? santrauka. Daugiau apie visą renginį čia: filosofija.vu.lt

0

Fenomenologija ir psichoanalizė: Fenomenologinė pirmo asmens perspektyva ir jos taikymas pasąmonės tyrinėjimuose

Prof. dr. Dalius Jonkus (VDU) skaito pranešimą Lietuvos filosofų draugijos surengtoje mokslinėje konferencijoje „FILOSOFIJA: TEORIJA IR TAIKYMAI“, 2013 m. gegužės 10 d., Vilnius. Kalbos Fenomenologija ir psichoanalizė: Fenomenologinė pirmo asmens perspektyva ir jos taikymas...

0

Pilietinė laisvė: sampratos raida ir lūkesčiai

Filosofijos profesorius Albinas Plėšnys (VU) skaito pranešimą Lietuvos filosofų draugijos surengtoje mokslinėje konferencijoje „FILOSOFIJA: TEORIJA IR TAIKYMAI”, 2013 m. gegužės 10 d., Vilnius. Kalbos Pilietinė laisvė: sampratos raida ir lūkesčiai santrauka. Daugiau apie visą...

0

Apie Lietuvos aukštąjį mokslą

Filosofijos profesoriaus V. Radžvilo kalba Visuomeninio Diskusijų Forumo III susitikimo metu 2011-02-22 „Nesvarbu, kad Lietuva išvažiuojančių studentų skaičiumi lenktyniauja su tokiomis mažomis valstybėlėmis kaip Kinija. Vistiek įrodinėjama, kad emigracijos mąstai išpučiami.” „Lietuvos universitetų laukia...

Ar išminčiai sugeba valdyti 0

Ar išminčiai sugeba valdyti

Tas, kurs užsiima tik viena mokslo šaka, nenusimano kaip reikiant nei joje, nei kitose. Taigi tas, kuris tinka tik vienai mokslo šakai ir semiasi žinių iš knygų, yra nemokša ir slunkius. Bet taip neatsitinka...

1

Pažinti kitą

Ištrauka iš kino filmo: „Aš noriu tau kai ką pasakyti. Valandoje yra 2600 sekundžių, paroje apie keli šimtai tūkstančių sekundžių. Gyvename vidutiniškai du su puse milijardo sekundžių. Mes su tavimi pažįstami apie mėnesį, jei...

Apie metafiziką 0

Apie metafiziką

  Jie pripažįsta du metafizinius pradus: būtį, tai yra aukščiausiąjį Dievą, ir nebūtį, kuri yra būties nebuvimas ir bet kokio fizinio reiškinio tapsmo riba; juk neatsiranda tai, kas jau yra, ir tai, kas atsiranda,...

Bepročių laimė 1

Bepročių laimė

  Mano, kaip kvailybės, įsitikinimu, juo laimingesnis yra tas, kas juo daugiau ir įvairiau bepročiauja, kad tik jis būtų apimtas tos rūšies beprotybės, kuri yra būdinga man ir kuri pasitaiko taip dažnai, jog tarp...

0

Koks skirtumas tarp „esencijos“ ir „egzistencijos“?

Esencija – daikto esmė; egzistencija – jo būtis. ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….. ………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

Kvailybė veda prie išminties 0

Kvailybė veda prie išminties

  Ir dar štai ką… bet, dievai nemirtingieji! Ar kalbėti man toliau, arba jau dabar nutilti? Bet kodėl nutilti, kada mano žodžiai – tikriausia teisybė! Tiktai tokiam svarbiam reikalui, galbūt, ne pro šalį būtų...

0

Gintautas Mažeikis: kultūros modernizacija

Gintauto Mažeikio pažintinis pranešimas, skaitytas Ugdymo plėtotės centro projekto „Kūrybingumo plėtra Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pritaikant ir įdiegiant kūrybinių partnerysčių modelį” renginyje „Forumas kūrybingumui ugdyti”, 2012 m. birželio 6 d., Vilniuje. Pristatyme kalbama apie...

0

Kaip racionalistinė filosofija įveikia ar, tiksliau sakant, bando ir tikisi įveikti netikrumą?

Įdomu, kad kaip tik dėl juslinio patyrimo svarbos naujųjų amžių filosofijoje įsiliepsnojo karčiausias ginčas, ataidintis iki pat mūsų dienų. Vieni filosofai, vadinamieji racionalistai (siaurąja prasme) – Descartes‘as, Spinoza, Leibnizas, – teigė, kad visas pažinimas...

0

Graikų filosofija: transcendencijos atradimas

Platonas (428/427-348/347 m. pr. Kr.) – Sokrato mokinys. Jo filosofijoje Vakarų metafizika pirmą kartą pasirodo užbaigtu, galima sakyti, išties klasikiniu pavidalu. Platonas stengiasi įveikti jonėnų materialiosios ir italikų formaliosios metafizikos kraštutinumus, sukurdamas labai gyvą...