Yearly Archive: 2013

1

Įsikitinimai: sąmoningumo metamorfozės

Gintautas Mažeikis „Įsikitinimai: Sąmoningumo metamorfozės” (2013) Išledo: Kitos knygos G. Mažeikio knygoje „Įsikitinimai: sąmoningumo metamorfozės“ filosofiniu požiūriu aptariami socialiniai bei kultūriniai įsikitinimai: sąmoningi ir atsakingi, o kartais impulsyvūs, spontaniški ir dramatiški virtimai kitokiais asmenimis...

0

Geriausių filosofijos rašto darbų almanacho pristatymas

Gruodžio 17 d. 17 val, VU filosofijos fakulteto 201 aud. vyko jau tradicija virstantis „Geriausių filosofijos rašto darbų almanacho pristatymas!” Savo darbus pristatė keli geriausių kursinių darbų autoriai kurių darbai pateko į almanachą. Čia...

0

Kazino Tanato

Lietingą lapkričio antradienį stoviniavau autobusų laukimo aikštelėje ir mintimis skubėjau į paskaitą aukštojo mokslo įstaigoje, pasiklausyti racionalių argumentų apie tai kaip viskas yra. Pažvelgiau į tvarkaraštį. Ten buvo žadama, kad daugiavietis transportas atvyks septynios...

0

12 Lenino citatų

1. „… aukštesnės … grupės savo pagerintą ūkį grindžia žemesniųjų nusmukdymu …” (Leninas. Pilnas raštų rinkinys. 1 tomas. Vilnius: Mintis. 1976, 33 p.) 2. „Ar gali .. vystytis ir visiškai išsivystyti kapitalizmas, kai liaudies...

0

10 Šliogerio tezių

Naujoji filosofija privalo įveikti kelis prietarus: kad visa, kas yra, yra žmogus; kad nėra jokios transcendentiškos būties; kad visa, kas yra, yra istoriška ir istorija; kad vienintelis žmogaus santykis su būtimi-anapus-žmogaus yra pažinimas (plačiąja...

0

Kitas ir žmonių pasaulis

Mūsų sąmonės siekia per mūsų pačių situacijas kurti bendrą situaciją, kurioje vyksta jų komunikacija, tačiau šį „vienintelį“ pasaulį kiekvienas projektuoja savo subjektyvumo pagrindu. Ne visi kito percepcijos sunkumai priklauso nuo objektyviojo mąstymo, ne visi...

0

Tarpkūniškumas (I)

Wldenfelsas tarpkūniškumo pagrindu išskiria porą tarpsferos lygmenų. Pirma, – bendrų jautimų sritis (mitempfinden). Tai yra savaiminis kito jausmų, jautimosi, savijautos perėmimas. Kaip pavyzdžiui Waldenfelsas nurodo atjautą, užuojautą (Mitleid) ir džiaugsmą kartu (Mitfreude). Čia “aš...

0

Nuotykis

Aš nepatyriau nuotykių. Buvo atsitikimų, įvykių, incidentų, – ko tik nori. Bet nuotykių – ne. Ir netiesa, kad tai tik pavadinimo dalykas; dabar imu suprasti. Iki šiol aš kažką labai branginau – labiau už...

0

Kodėl įsimylėjėlis nori būti mylimas?

„Nuosavybės” sąvoka, kuria labai dažnai aiškinama meilė, iš tiesų negali būti pirminė. Dėl ko dar turėčiau trokšti pasisavinti kitą asmenį, jei ne dėl to, kad būtent kitas asmuo mane verčia būti? Tačiau tai implikuoja...

0

Knygos „Kinas ir filosofija” pristatymas

2013 lapkričio 14 d. „Meno avilio“ Mediatekoje, Vilniaus Mokytojų namauose vyko pirmosios lietuvių autorių parengtos kolektyvinė monografijos pristatymas. Knyga skirta kino ir filosofijos santykiui apsvarstyti. Joje nagrinėjami montažo, tapsmo, tapatybės, kasdienybės, atminties, vaizduotės temų...

1

Ritualas

Norėčiau priminti šia tema vieną anekdotą, tokį žavų, kad šiurpas nukrečia pagalvojus, jog tai galėtų būti tiesa. Jis tarsi apibendrina visus diskurso suvaržymus – tiek ribojančius jo galias, tiek pažabojančius jo nenuspėjamus pasirodymus, tiek...

0

Savamokslis

Savamokslio išsirinktos knygos mane visada išmuša iš vėžių. Staiga prisimenu paskutinių jo skaitytų veikalų autorių pavardes: Lamberas, Langlua, Larbaletrijė, Lateksas, Lavern. Viskas aišku, supratau Savamokslio metodą – jis mokosi abėcėlės tvarka. Žiūriu į jį...

0

Būklių kaita

– Tu kalbi apie meilę taip, tarsi tai būtų vienintelis santykis tarp žmonių; bet ar turi teisę pasirinkti tik ją (tegu tik kaip pavyzdį), jei esama ir neapykantos? – Kol meilė „akla”, kol ji...

0

Ar meilė, kaip fizinė aistra, nėra grėsmės šaltinis?

„Tarp žmogaus širdį jaudinančių aistrų yra viena, liepsninga, nesutramdoma, kuri vieną lytį padaro reikalinga kitai; aistra siaubinga, niekinanti visus pavojus, įveikianti visas kliūtis; savo siautuliu ji, rodos, gali sunaikinti žmonių giminę, kuriai jai skirta...

0

Septyni samurajai

Kino juostoje „Septyni samurajai“ (1954) režisierius Akiro Kurosava vaizduoja 16 a. Japoniją. Šalyje įsisiautėjęs pilietinis karas, viešpatauja betvarkė ir suirutė, nėra jokių įstatymų, kiekvienas išgyvena kaip sugeba. Valstiečius engia plėšikų gaujos. Kaimiečiai tamsūs, bejėgiai...

0

Antropologinių prieigų taikymas Lietuvos kultūros tyrinėjimams

2013 m. lapkričio 8 d. Lietuvos kultūros tyrimų instituto Lyginamųjų kultūros tyrimų skyrius surengė simpoziumą. Tikslas – apibrėžti antropologinių kultūros tyrinėjimų lauką, kuris suaktualintų kitybės problemas ir leistų atskleisti Lietuvos kultūros daugialypumą. Vytautas Rubavičius...

0

LOVE SUPREME, supranti?

– Tamsta įsimylėjai? – paklausiau sėsdamas ant stalo, jai už nugaros. Ji, klaikiai sugirgždinusi kėdę, pasisuko į mane ir ramiai tarė: – Taip. Tave. Aš vos nepaspringau sultimis! Tik tokios meilės man ir betrūko!...

0

Prof. Z. Baumano ir prof. L. Donskio dialogai

Spalio 30 d. universitete viešą paskaitą skaitė profesorius Zygmuntas Baumanas – VDU garbės daktaras, vienas svarbiausių pasaulio socialinių mąstytojų ir postmodernizmo tyrinėtojų. Paskaita „Moralinis jautrumas netikrumo amžiuje: prof. Z. Baumano ir prof. L. Donskio...

0

Perelmanas prisipažino, jog gali valdyti Visatą

Grigorijus Perelmanas, įrodęs Puancare teoremą, ties kuria dešimtmečiais plūkėsi viso pasaulio mokslininkai, prisipažino, kad žino kaip valdyti Visatą ir todėl nemato prasmės „bėgti paskui milijoną“. Perelmanas pasakojo, kad dar mokyklos laikais atstovavo SSRS matematikos...

0

Prisiminti – tai gyventi antrą kartą

“Dažnai protas pats ieško pasislėpusių vaizdinių ir nukreipia į juos sielos žvilgsnį /…/,”– rašo anglų filosofas Džonas Lokas. Amerikiečių režisierius Michel Gondry filme „Jausmų galia“ (2004 m.) pasakoja apie atminties ištrynimo procedūros pasekmes. Originalus filmo pavadinimo vertimas į lietuvių...

0

Suvokimo fenomenologija

Taigi „figūros“ ir „fono“, „daikto“ ir „ne daikto“ santykiai, praeities horizontas – tai tarsi sąmonės struktūros, neredukuojamos į jose besireiškiančias kokybes. Empirizmas visada pasiliks galimybę traktuoti šį a priori kaip tam tikros mentalinės chemijos...

0

Žmogus meška

„Žmogus yra gyva būtybė, kitaip tariant, gyvūnas. Žmogus priskiriamas tam tikrai gyvūnų rūšiai – žinduoliams. Evoliucijos teorija netgi įrodinėjo, kad žmogus išsivystęs iš beždžionės. Tačiau žmogus nebegali grįžti į gyvūnų pasaulį ir kartu likti...

0

Müllerio-Lyerio iliuzija

Müllerio-Lyerio iliuzijoje dvi tiesės atkarpos nėra nei lygios, nei nelygios, alternatyva kyla objektyviame pasaulyje. Regos laukas – tai ypatinga aplinka, kurioje susikerta prieštaringos sąvokos, mat objektai – Müllerio-Lyerio tiesės – nėra išsidėstę būties sferoje,...

0

Ar žmogus išliktų žmogus, jei kaip gyvūnas visiškai atsiduotų gamtos šauksmui?

Larsas von Trijeras filme „Antikristas“ (Antichrist, 2009 m.) papasakoja sukrečiančią, baisią vienos šiuolaikinės šeimos istoriją. Filmo pradžioje matome sekso sceną, vykstančią vonioje, šalia švaros ir purvo kovos simbolio, kultūrinio atributo – skalbimo mašinos, didžiausio...

0

Žvilgsnis

Koks yra žvilgsnio pobūdis ir kaip jis pasireiškia man? Visų pirma žvilgsnis, pasak Sartre‘o, aptinkamas ne kaip percepcijos objektas, bet kaip juslinė percepcijos lauko forma. Žvilgsnis pasireiškia ne tik kaip akių obuoliai, nukreipti į...

0

Aistra

Kiekviena emocija yra ramsčių ir padargų numetimas į šalį, žemės išsprūdimas iš po kojų, apkvaitimas. Mes sakome „fall in love“; meilė – ne tik kažkas, kas mus ištinka ir nukrenta ant mūsų kažkur iš...

0

Tinkamo atstumo etika

/…/ Reiktų atsargiai stengtis neišleisti iš akių kantiško apibrėžimo sudėtingumo, kaip jį rekonstruoja Rogozinski: šis apibrėžimas liečia įprastinę hėgelišką kritiką, pasak kurios Kantas “neina iki pabaigos” ir lieka įstrigęs pusiaukelėje – sustoja tiesiai prieš...

0

Nuovokumas ir išradingumas

Gadameris, interpretuodamas šeštąją „Nikomacho etikos“ knygą, išskiria ir dar dvi kitas phronesis (praktinė išmintis; supratingumas) kontekste susiklosčiusias galimas žmogaus savybes: nuovokumą ir išradingumą. Kuo jos skiriasi nuo supratingumo?Aristotelis pats jų aiškiai neatskiria. Gadameris nuovokumą ir išradingumą interpretuoja kaip supratingumo...

1

Moralinio Įstatymo didingumas

Filosofas, atvėręs “Tikrovės fenomenologijos” problematiką, yra ne kas kitas kaip Kantas. Kanto filosofijoje Grožis, Didingumas ir Monstriškumas [Ungeheure] suformuoja triadą, atitinkančią Lacano Įsivaizduojamos, Simbolinės ir Tikrovės plotmių triadą: santykis tarp trijų sąvokų yra lyg...

0

Etinės teorijos kryptys

Etinė teorija – teorinis etinės minties ir praktikos aiškinimas, iš kurio išplaukia arba bendri pamatinių etinių įsitikinimų bei principų teisingumo kriterijai, arba išvada, kad tokio kriterijaus negali būti. Williamsas etinę teoriją skiria į negatyvią...

0

Fenomenologinė filosofija

Fenomenologija yra ne šiaip sąmonės filosofija – tai intencionalaus gyvenimo filosofija. Ji apima visas gyvenimo plotmes. Fenomenologija tyrinėja, kaip sąmonė dalyvauja kultūros, visuomenės, istorijos, pasaulio konstitucijoje, ji aprašo tas pasaulio sąmonės struktūras, be kurių...

0

Apie klasikinio išsilavinimo būtinumą

2013 m. Rugsėjo 3 d. „Klasikų klubo” organizuotas susitikimas vykęs vyninėje „La Bohème” (Baltoji salė), Šv.Ignoto g. 4/3, Vilnius. Dovydo Skarolskio paskaita-diskusija „Apie klasikinio išsilavinimo būtinumą” Dovydas Skarolskis pasakoja apie tai, kokių klaidų gali...

0

Pokalbis su Daliumi Jonkumi

Pokalbis iš video ciklo „Pokalbiai su filosofais“, kurį bendrai vykdo portalas Aplinkkeliai.lt ir VšĮ Meno avilys. Kalbinamas filosofas, fenomenologas, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros vedėjas prof. Dalius Jonkus. Išgirsite apie D. Jonkaus studijas Leningrade,...

0

Pokalbis su Antanu Andrijausku

Pokalbis iš video ciklo „Pokalbiai su filosofais“, kurį bendrai vykdo portalas Aplinkkeliai.lt ir VšĮ Meno avilys. Išgirsite apie A. Andrijausko vaikystę, jo studijas Maskvoje bei stažuotę Prancūzijoje, intelektualo politinį vaidmenį. Aiškiai atskleista komparatyvistikos esmė:...

0

Apie suklupusius siekiant užsibrėžto tikslo

Peržiūrėk, kuriuos tikslų, užsibrėžtų pradžioje, jau pasiekei, kurių – ne, ir kaip juos pasiekei: kurių siekimą džiugu atsiminti, o kurių – nemalonu, ir, jeigu galima, dar kartą imkis tų, kurių siekdamas suklupai. Juk nevalia...

0

Norėjimas

Bet koks norėjimas kyla iš poreikio, – vadinasi, iš stokos, vadinasi, iš kančios. Kančią pašalina troškimo patenkinimas. Nepaisant to, vienam patenkintam troškimui tenka mažų mažiausiai dešimt nepatenkintų. Be to, troškimas trunka ilgai, reikalavimai begaliniai,...

0

Poperis: eksperimentinis metodas

Fizikai naudoja eksperimentinį metodą, t. y. dirbtinę kontrolę ir dirbtinę izoliaciją, ir tai garantuoja panašių sąlygų atkūrimą, vėliau sukeliant atitinkamus padarinius. Šis metodas akivaizdžiai pagrįstas idėja, kad panašiomis aplinkybėmis vyksta panašūs dalykai. Istoricistas aiškina,...

Apie patirtį 0

Apie patirtį

Sakoma, kad žmogus patiria savo pasaulį. Ką tai reiškia? Žmogus keliauja daiktų paviršiumi ir pa-tiria juos. (Der Mensch befährt die Fläche der Dinge und erfährt sie. Vokiškas veiksmažodis erfahren lietuviškai verčiamas veiksmažodžiu „patirti” (atitinkamai...

Optimizmas 0

Optimizmas

              Eiliuota esė   Mes išganingai, kaip ir ispanų Alfonsas Dešimtas, Patartume dievams,                                                                                ...

0

Dorybės

Iliustracija: Jon Tyson / Unsplash Kiek mes žinom įvairiausių dorybių, tiek jie turi valdžios atstovų: yra pareigūnas, vadinamas Didžiadvasiškumu, yra Narsumas, Skaistybė, Padorumas, Kriminalinis ir Pilietinis Teisingumas, Sumanumas, Sąžiningumas, Geradarystė, Linksmumas, Žvalumas, Saikingumas ir...

0

Genijus

Paprastas žmogus, toji fabrikinė prekė, kurią gamta kasdien gamina tūkstančiais, kaip aš jau sakiau, visiškai nepajėgus bent kiek ilgesniam nesuinteresuotam stebėjimui, kuris ir yra tikroji kontempliacija; jis gali nukreipti savo dėmesį į daiktus tik...

0

Moteris

Be Sofijos ir visų kitų išminties moterų pasaulis nebūtų toks, koks yra – jausmingas, jautrus, įveliantis žmogų į džiaugsmo ir siaubo audras. Graikų, hebrajų, budistų „išminties moterys“ nėra sudžiūvusios sausos logikos šakpalaikės, neturinčios žaismo...

0

Jeigu…

Jeigu troškimas ir norų patenkinimas paeiliui išstumia vienas kitą ne per greitai ir ne per lėtai, tai šitai sumažina jų teikiamą kančią iki minimumo ir lemia laimingiausią gyvenimo eigą. Juk visa kita, ką galima...

Universalioji vizija (II dalis) 0

Universalioji vizija (II dalis)

Iš esmės visi diskursai turi būti traktuojami kaip magija, nes jie turi ne signifikuoti kokią nors esybę, o ją pagaminti. Todėl jie funkcionuoja ir kaip visų sociumo narių monitoringas. Kaip minėta, visa, kas yra...

Universalioji vizija (Idalis) 0

Universalioji vizija (Idalis)

Platono „Įstatymų“ vaizdiniai, piešiantys naktinę tarybą, stebinčią piliečių veiksmus, slapta žiūrinčią pro langus ir viešai klausinėjančią apie piliečių seksualinį gyvenimą, yra švelnus, jei ne komiškas, visuomenės kontroliavimo paveikslas. Galima įsivaizduoti galimybę viską stebėti, kištis...

Šventoji liga 2

Šventoji liga

Dieviški/ demoniški, vienu žodžiu – religiniai – reikalavimai atsižadėti erotinio pasaulio pažeidžia pirmapradę žmogaus nuostabą ir suardo nekaltą jo priklausymą pasauliui. Patirdamas šį sukrėtimą, žmogus pamato ir suvokia save kaip atskirą nuo pasaulio dalį....

Erosas 0

Erosas

Freudas laiko erosą visatos suvokimo ir patirties principu, o principo sąvoka grąžina mus prie graikiškosios eroso sampratos, pagal kurią erosas – visos gyvybės šaltinis. Graikų mąstyme viskas, kas yra tikrovė, turi būti paaiškinama per...