Cognosce te ipsum
Georgas Simmelis „Sociologija ir kultūros filosofija” (2007) Leidykla: Margi raštai Ši chrestomatinio pobūdžio knyga sudaryta iš įvairių G. Simmelio tekstų ištraukų: „Sociologija“, „Didmiesčiai ir dvasinis gyvenimas, „Kultūros sąvoka ir tragedija“, „Moderniosios kultūros konfliktas“, „Kultūros krizė“,...
Kadangi visuotinumas dėsnio, pagal kurį gaunami rezultatai, yra tai, ką tiesą sakant, pačia bendriausia prasme (formos požiūriu) vadiname gamta, t.y. daiktų būtimi, tai, jeigu tik ją sąlygoja visuotiniai dėsniai, bendras pareigos imperatyvas galėtų skambėti...
„Kažkas paklausė, ar egzistuoja dvasinės būtybės (qui shen)? Kaip galima paaiškinti šitai keliais žodžiais? Jei ir būtų galima paaiškinti, ar patikėtumei? Tu privalai gilintis į kiekvieno daikto principą, stengdamasis vieną po kito juos suvokti,...
Naujas triukšmo pliūpsnis nutraukė prisiminimus: šalmuoti vyrai gręžė asfaltą. Į šį griausmą staiga kažkur iš viršaus, tarsi iš dangaus, atsiliepė pianinu grojama Bacho fuga. Matyt, kažkas viršutiniam aukšte atsidarė langą ir visu garsu paleido...
Bloga valia iš tikro yra melas, nes jis išsklaido visuotinę užsiangažavimo laisvę. Be to, aš pasakyčiau, kad blogos valios pasireiškimu bus ir pasirinkimas skelbti, kad tam tikros vertės nukreiptos prieš mane; aš prieštarauju pats...
Kad ir ką tvirtintų psichopatologija apie žmogų, ji niekada neatstos filosofinės jo pažiūrų patikros ir neišvaduos iš būtinybės atlikti tokią patikrą. Bet kokią pasaulėžiūrą sukūrusio žmogaus psichinė sveikata ar liga negali nei patvirtinti, nei...
Tyrinėdamas klausimą, kas yra pavydas, Sokratas prieidavo prie išvados, kad tai esąs tam tikras sielvartas, tačiau kylantis ne dėl draugų nesėkmės arba priešų sėkmės: jis sakydavo, kad pavyduoliai mažiausiai kremtasi kaip tik dėl draugų...
Kokia kančia yra šie didieji menininkai ir apskritai aukštesnieji žmonės tam, kas juos galiausiai atspėjo! Nieko keista, kad būtent moteryje – ji yra aiškiaregė kančios pasaulyje ir aistringai siekia padėti ir gelbėti, nors ta...
„Antrininko vaizdinys, kurį įteigė ar paakstino veidrodžio ir vandens atspindžiai bei dvyniai, yra būdingas daugeliui šalių. Visai gali būti, kad jis įkvėpė tokius posakius kaip Pitagoro „Draugas yra mano antrasis aš“ ar Platono „Pažink...
„Laikas gyventi ir laikas mirti“ herojai išsiskiria: Greberis išvyksta į karą. Elizabeta pasilieka. „Pro langą spindėjo žvaigždės. Aplink nedidelį jo keturkampį raizgėsi laukinės vynuogės, kelios jų šakelės buvo nusvirusios žemyn ir švytavo vėjyje lyg...
“Vieną dieną, kai sykiu gėrė pieną ir gyrė savo namus, Lėnė staiga svajingu balsu paklausė: – O kas bus, kai ateis žiema? Niekas jai neatsakė. Robertas nusijuokė, Auksaburnis keistai nukreipė žvilgsnį į tolį. Pamažu...
Megaros mokyklą įkūrė Euklidas (apie 430–360 m. pr. m. e.) – graikų filosofas, kilęs iš Megaros miesto (40 km nuo Atėnų). Priklausė jis Sokratui artimiausių žmonių ratui, bet su Sokratu jį siejo greičiau asmeniški...
Kiekvienas individas yra taisyklės išimtis. [Jung C. G. Psichoanalizė ir filosofija. Vilnius: Pradai. 1999. P.134] Žmogaus panašumas į kitus yra tik viena jo pusė, o nepakartojamumas – kita. [Jung C. G. Psichoanalizė ir filosofija....
Taigi mano būsena ir išgyvenimų ratas buvo toks: pirma, – sunkaus sielvarto patirtis, antra – sąmoningas siekimas tą sielvartą įveikti, troškimas švarios dermės su likimu. Maždaug taip sprendė mano sąmonė arba bent pirmas balsas...
Taigi mano būsena ir išgyvenimų ratas buvo toks: pirma, – sunkaus sielvarto patirtis, antra – sąmoningas siekimas tą sielvartą įveikti, troškimas švarios dermės su likimu. Maždaug taip sprendė mano sąmonė arba bent pirmas balsas...
(…) Ko gi (paklauskit save) būtų verta vienatvė, jeigu ji nebūtų didi; yra tik viena vienatvė, ir ji yra ir nelengva nešti, ir mažne visiems kartais ateina tokių valandų, kai jie mielu noru iškeistų...
(…) Ko gi (paklauskit save) būtų verta vienatvė, jeigu ji nebūtų didi; yra tik viena vienatvė, ir ji yra ir nelengva nešti, ir mažne visiems kartais ateina tokių valandų, kai jie mielu noru iškeistų...
Kažkur Anglijoje yra kapas, ant kurio užrašyta „Nelaimingiausias žmogus“. Kažkas atkasęs kapą, bet nieko neradęs. Kas galėtų pretenduoti į šį tuščią kapą, kas yra pats nelaimingiausias žmogus? *** Nelaimingasis yra tas, kurio idealas, gyvenimo...
“Tik tai vienatvėj auga, ką jon esi įnešęs, taip pat galvijas dvasios. Dėl to vienatvė daugeliui nėra patartina iš viso. Ar buvo žemėj iki šiol kas nors bjauresnio už dykumų šventuosius? Aplinkui juos ne...
Prieš tęsdamas savo kelionę, Sidharta, norėčiau dar kai ko paklausti. Ar tu seki kokiu mokymu? Ar turi kokį tikėjimą ar žinojimą, kuris tau padėtų gyventi ir teisingai elgtis? Atsakė Sidharta: – Juk žinai, mielasis,...
Prieš tęsdamas savo kelionę, Sidharta, norėčiau dar kai ko paklausti. Ar tu seki kokiu mokymu? Ar turi kokį tikėjimą ar žinojimą, kuris tau padėtų gyventi ir teisingai elgtis? Atsakė Sidharta: – Juk žinai, mielasis,...
Būtybių pasaulio mokslinis tyrimas konstatuoja atskirus faktus su dalykiniu priverstinumu. Tačiau, nepaisant viso savo priverstinio galiojimo, mokslinės tiesos lieka žmogui abejingos: jos nėra tai, dėl ko žmogus mirtų, nes jos nėra ir tai, kuo...
Būtybių pasaulio mokslinis tyrimas konstatuoja atskirus faktus su dalykiniu priverstinumu. Tačiau, nepaisant viso savo priverstinio galiojimo, mokslinės tiesos lieka žmogui abejingos: jos nėra tai, dėl ko žmogus mirtų, nes jos nėra ir tai, kuo...
Meilė yra šališka. Ji pavojingesnė už alkoholį ar heroiną. Pavojus, žinoma, kyla iš mūsų absoliučios priklausomybės. Be meilės nėra gyvenimo. Iš savo patirties žinau, kad meilė gali būti šališka. Tačiau dabar rašau kaip daktaras...
Juk motery – mįslė yra joj viskas, ir viskas turi joj tik vieną įminimą: o tai yra nėštumas. O vyras jai – tik instrumentas; jos tikslas visad – vaikas. O kas yra ji vyrui?...
Bet kas dabar mano, jog pažįsta Stepių Vilką ir gali įsivaizduoti jo graudų, prieštaravimų suardytą gyvenimą, tas vis dėlto klysta, jis toil gražu visko nežino. Jis nežino, kad (juk nėra taisyklės be išimties, ir...
Artūro Šopenhauerio filosofijos pradinis taškas yra PASAULINĖ VALIA. Tam tikrame saviraidos tarpsnyje ši nesąmoninga valia iškelia sąmonę ir valią gyventi. Su sąmone randasi ir “pasaulis kaip vaizdinys”. Aklas iracionalios valios veikimas skleidžia blogį ir...
Konfucijus kalbėjo: „Dangus pažadino manyje dorovines jėgas. Tad kaip man begali pakenkti priešai!“ Kažkuris Mokytojo paklausė: „Ar reikia už bloga atsilyginti geru? „Tai kuo tu tada mokėsi už gera? Už bloga atsilygink teisingumu,...
Maceiniškasis lankymasis dviejose buveinėse Retai atsitinka, kad dvi greta viena kitos plėtotos kūrybos sritys įgytų skirtingus, tačiau lygeverčius kokybės ženklus. Taip kaip Vinco Mykolaičio – Putino, Adomo Dambrausko – Jakšto tarpukario laikų kūryboje poetinė...
Mėgindami atsakyti į klausimą apie gyvenimo prasmę – žmogiškiausią iš galimų klausimų – nukreipiame žmogų į save, kaip būtybę, kurią klausia gyvenimas, kuri turi atsakyti už savo gyvenimą. Žmogiškoji būtis – tai atsakinga būtis....
Kol moterys norėjo perimti vyrų gyvenimo ir darbo formas, moterų judėjimas turėjo padėti joms asmeniškai pritapti prie jau esamų, lig šiol joms užgintų kultūros vertybių, ir tai turėjo suteikti joms naują laimę, naujų pareigų...
Jei rytą nenorėsi keltis, pagalvok taip: „Keliuosi dirbti žmogaus darbų. Ar galiu būti nepatenkintas, jeigu einu daryti to, kam esu gimęs ir kam atsiradau šiame pasaulyje? Argi tam esu sukurtas, kad tvarsyčiausi šiltame patale?“...
Filosofas tik mąstydamas negali „sugalvoti“ transcendencijos, negali išvesti jos iš kokių nors pirminių mąstymo principų, nujausti ar turėti ją kaip „apriorinę“ duotį, „įgimtą“ idėją ar loginę išvadą, kylančią iš kokių nors absoliučiai akivaizdžių pirminių...
Malonę ir nemalonę pagimdo baimė, savęs išaukštinimas tolygus didžiuliai nelaimei; kodėl aš sakau: malonę ir nemalonę pagimdo baimė? malonė skiriama žemiau stovintiems, jie su baime ją priima, su baime ją ir praranda; todėl ir...
Minios samprotavimas, kaip ir kitoks samprotavimas, pagrįstas asociacija, tačiau minia idėjas susieja tik išorinio panašumo ar sekos ryšiais, panašiai kaip eskimas: jis iš patirties žinodamas, kad ledas – skaidrus daiktas – tirpsta burnoje, nusprendžia,...
Blogis priklauso etikai dėl dvejopo jo ryšio: viena vertus, jis susijęs su laisvės, antra vertus – su pareigos klausimu. Visų pirma: teigti laisvę – vadinasi, prisiimti sau blogio atsiradimą. Blogis yra blogis todėl, kad...
Augustas Komtas (Auguste Comte, 1789-1857) gimė Prancūzijos pietuose, Monpeljė, mokėsi Paryžiuje neseniai įsteigtoje Politechnikos mokykloje. Filosofijos istorijoje jis buvo pirmas filosofas, studijavęs technikos mokslus. Juos baigęs, gyveno Paryžiuje, pragyveno iš matematikos pamokų. Pradedant 1818...
Karlas Marxas (Karl Heinrich Marx, 1818-1883) gimė Tryre, žydų kilmės vokiečių šeimoje. Studijavo teisę ir filosofiją. Jį traukė mokslininko kelias, bet tame kelyje iškilusios kliūtys lėmė, kad pradžioje jam teko imtis žurnalisto darbo. Kurį laiką buvo...
Žoržas Batajė (George Bataille, 1897-1962) – prancūzų rašytojas, eseistas, filosofas, dažnai vadinamas „blogio metafiziku“. Gimė Billone, centrinėje Prancūzijoje. Motina kelis kartus nesėkmingai bandė nusižudyti. Tėvas sirgo sifiliu, apako. Karo metu, saugodamiesi vokiečių bombardavimo, jie...
Alberas Kamiu (Albert Camus, 1913-1960) gimė Alžyre. Čia 1930 m. baigė licėjų. 1936 m. Alžyro universitete apsigynė diplominį darbą “Krikščioniškoji metafizika ir neoplatonizmas”. Šis kraštas liko jam gimtasis. “Alžyre šunų lojimas naktį nuskardena dešimtį...
Emmanueelis Levinas (1906-1995 m.) gimė Kaune pagal senąjį rusų kalendorių gruodžio 30 d. Namuose ir mokykloje kalbėjo rusiškai. Mokėjo hebrajų kalbą. E. Levino šeima buvo didelė ir respektabili. Tėvas Kaune turėjo knygyną. 1916 m....
Žanas Polis Sartras (Jean-Paul Charles Aymard Sartre, 1905-1980) romano „Šleikštulys“ herojus Antuanas Rokantenas rašo dienoraštį. „Nieko ypatinga: daiktas – tai aš pats“. „Aš egzistuoju“. Šis atradimas užgriūva Rokanteną. Kodėl? Todėl, kad jis pasijunta esąs...
Edmundas Husserlis (1859-1938) – fenomenologijos pradininkas, sukūrė fenomenologinę pažinimo ir būties teoriją. Vokiečių filosofijoje fenomenologija užėmė pirmaujančias pozicijas. Husserlis gimė Moravijoje. Universitete studijavo matematiką ir tik vėliau ėmėsi filosofijos. Buvo Getingeno, o nuo 1916...
Martinas Haideggeris (Martin Heidegger, 1889-1976) gimė Maskirchėje. Čia ir palaidotas. Lankė gimnaziją Konstancoje, Fribūre. Studijavo teologiją, vėliau filosofiją, dvasios ir gamtos mokslus. 1915 m. Fribūre gavo docento vietą. Trejus metus atliko karinę tarnybą. 1917...
Erichas Frommas (Erich Fromm, 1900-1980) – amerikiečių psichoanalitikas, neofroidistas, „humanistinės psichoanalizės“ atstovas. Plėtojo Zygmundo Froido požiūrį, jog pasąmoniniai veiksniai turi lemiamos įtakos asmenybės tapsmui. Tačiau, skirtingai nei Froidas, pagrindine pasąmonine galia laikė ne biologinės...
Siorenas Kierkegoras (Søren Kierkegaard, 1813-1855) – danų filosofas, šiuolaikinio egzistencializmo pradininkas. Gimė Kopenhagoje. Dešimt metų studijavo Kopenhagos universiteto teologijos fakultete. Dvidešimt ketverių metų Kierkegoras sutiko keturiolikmetę Reginą Olsen. Po kelių meilės ir draugystės metų...
Fridrichas Nyčė (Friedrichas Nietzsche, 1844-1900 m.) gimė liuteronų pastoriaus šeimoje. Kai jam buvo 4-eri, tėvas, parkritęs ant laiptų, susitrenkė galvą ir, metus kentęs beprotybę, mirė. Nyčė augo globojamas motinos ir sesers. Studijavo Bonos ir...
Georgas Hegelis (Georg Wilhelm Friedrich Hegel, 1770-1831 m.) gimė Štutgarte. Studijavo Tiūbingene, draugavo su F. W. J. Šelingu ir F. Hiolderlinu. Dirbo kaip privatus mokytojas Berne (Šveicarija), Frankfurte prie Maino. Dėstė filosofiją Jėnos universitete,...
Džonas Stiuartas Milis (John Stuart Mill, 1806-1873 m.) – britų filosofas, utilitaristas, sociologas, ekonomistas ir politinis veikėjas, vienas iš liberalizmo pradininkų. Nuo trejų metų berniuką mokė tėvas, Džeimsas Milis, kuris buvo studijavęs teologiją, bet...
Džeimsas Viljamas (William James, 1842-1910 m.) – amerikiečių psichologas ir filosofas pragmatistas. Nuo kitų pragmatistų Džeimsas skyrėsi tuo, kad jį domino ne filosofinių sąvokų savaiminis aiškumas, o jų egzistencinė prasmė. Jį galima net laikyti...
Džeremis Bentamas (Jeremy Bentham, 1748-1832 m.) – britų utilitaristas. Rašė apie teisę ir moralę. Juristo sūnus, studijavo teisę. Stengėsi patobulinti britų jurisprudenciją: siūlė idėjas tobulai teisės sistemai sukurti, įvairius praktinius „laimės kiekį“ didinančius projektus....
Naujausi komentarai